Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ liko mažiau nei mėnuo

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 12 d. pirmadienis

Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, kuri vyks Vilniuje, rugsėjo 5–6 dienomis, liko mažiau nei mėnuo. Šis renginys bus vienas iš didžiausių, skirtų švietimo temoms aptarti, per visą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį.

Aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Prognozuojama, kad iki 2020 m. tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus nuo 99 iki 414 mln. Augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.

Europos aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo – tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas Europos Sąjungos ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose. Kiekvienais metais aukštojo mokslo institucijos kaupia vis didesnę ir įvairiapusiškesnę patirtį vystydamos tarptautines studijų programas, skatindamos tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdydamos studentų, dėstytojų ir žinių mainų programas. Nuo 1987 m. veikianti Erasmus mainų programa davė stiprų impulsą skatinant studentų bei dėstytojų judumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų. Negana to, Erasmus pakeitė įprastą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo praktiką ir tapo svarbiausiu aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo katalizatoriumi. Erasmus iškėlė glaudesnio bendradarbiavimo poreikį pasiremdama Bolonijos procesu ir jame įvardintais veiklos įrankiais. Nuo 2004 m. veikianti programa Erasmus Mundus, įkurta sekant Erasmus sėkmės pavyzdžiu, paskatino didesnį tarptautinį judumą tarp magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų. Jos dėka auga akredituotų tarptautinį mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų skaičius.

Pagrindinis tarptautiškumo tikslas – gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos vystyti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą. Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.

Glaudesnio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės poreikis, apimantis tiek Europos Sąjungos nares, tiek valstybes, esančias už jos ribų, turi būti vertinamas kaip ypatingai svarbus klausimas, atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius pokyčius. Jei Europa nori išlikti vertinama kaip patrauklus regionas aukštojo mokslo siekiantiems studentams, vertingas partneris akademiniam bendradarbiavimui, ji turi stiprinti savo pastangas keliant aukštojo mokslo kokybę, praturtinti universitetus kultūrine ir lingvistine įvairove ir taip didinti savo konkurencingumą pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje. Tai apima patirtį tiek dalyvaujant tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, tinkluose, įgyvendinant bendras kvalifikaciją suteikiančias programas ir pritaikant kitus kokybę keliančius įrankius.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos komunikatą, skirtą aukštojo mokslo tarptautiškumui, konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje" pakvies daugiau nei 150 suinteresuotųjų šalių atstovų iš Europos Sąjungos ir už jos ribų. ir suteiks jiems galimybę kartu padiskutuoti apie įrankius, galinčius paskatinti tarptautiškumo plėtrą ir sustiprinti Europos aukštojo mokslo vietą pasaulyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Švietimo ekspertai iš 36 šalių Vilniuje diskutuos apie aukštojo mokslo tarptautiškumą

Rugsėjo 5 d. Vilniuje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »