Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ liko mažiau nei mėnuo

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 12 d. pirmadienis

Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, kuri vyks Vilniuje, rugsėjo 5–6 dienomis, liko mažiau nei mėnuo. Šis renginys bus vienas iš didžiausių, skirtų švietimo temoms aptarti, per visą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį.

Aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Prognozuojama, kad iki 2020 m. tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus nuo 99 iki 414 mln. Augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.

Europos aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo – tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas Europos Sąjungos ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose. Kiekvienais metais aukštojo mokslo institucijos kaupia vis didesnę ir įvairiapusiškesnę patirtį vystydamos tarptautines studijų programas, skatindamos tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdydamos studentų, dėstytojų ir žinių mainų programas. Nuo 1987 m. veikianti Erasmus mainų programa davė stiprų impulsą skatinant studentų bei dėstytojų judumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų. Negana to, Erasmus pakeitė įprastą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo praktiką ir tapo svarbiausiu aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo katalizatoriumi. Erasmus iškėlė glaudesnio bendradarbiavimo poreikį pasiremdama Bolonijos procesu ir jame įvardintais veiklos įrankiais. Nuo 2004 m. veikianti programa Erasmus Mundus, įkurta sekant Erasmus sėkmės pavyzdžiu, paskatino didesnį tarptautinį judumą tarp magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų. Jos dėka auga akredituotų tarptautinį mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų skaičius.

Pagrindinis tarptautiškumo tikslas – gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos vystyti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą. Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.

Glaudesnio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės poreikis, apimantis tiek Europos Sąjungos nares, tiek valstybes, esančias už jos ribų, turi būti vertinamas kaip ypatingai svarbus klausimas, atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius pokyčius. Jei Europa nori išlikti vertinama kaip patrauklus regionas aukštojo mokslo siekiantiems studentams, vertingas partneris akademiniam bendradarbiavimui, ji turi stiprinti savo pastangas keliant aukštojo mokslo kokybę, praturtinti universitetus kultūrine ir lingvistine įvairove ir taip didinti savo konkurencingumą pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje. Tai apima patirtį tiek dalyvaujant tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, tinkluose, įgyvendinant bendras kvalifikaciją suteikiančias programas ir pritaikant kitus kokybę keliančius įrankius.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos komunikatą, skirtą aukštojo mokslo tarptautiškumui, konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje" pakvies daugiau nei 150 suinteresuotųjų šalių atstovų iš Europos Sąjungos ir už jos ribų. ir suteiks jiems galimybę kartu padiskutuoti apie įrankius, galinčius paskatinti tarptautiškumo plėtrą ir sustiprinti Europos aukštojo mokslo vietą pasaulyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Švietimo ekspertai iš 36 šalių Vilniuje diskutuos apie aukštojo mokslo tarptautiškumą

Rugsėjo 5 d. Vilniuje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »