Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ liko mažiau nei mėnuo

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 12 d. pirmadienis

Iki tarptautinės konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, kuri vyks Vilniuje, rugsėjo 5–6 dienomis, liko mažiau nei mėnuo. Šis renginys bus vienas iš didžiausių, skirtų švietimo temoms aptarti, per visą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį.

Aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Prognozuojama, kad iki 2020 m. tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus nuo 99 iki 414 mln. Augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.

Europos aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo – tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas Europos Sąjungos ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose. Kiekvienais metais aukštojo mokslo institucijos kaupia vis didesnę ir įvairiapusiškesnę patirtį vystydamos tarptautines studijų programas, skatindamos tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdydamos studentų, dėstytojų ir žinių mainų programas. Nuo 1987 m. veikianti Erasmus mainų programa davė stiprų impulsą skatinant studentų bei dėstytojų judumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų. Negana to, Erasmus pakeitė įprastą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo praktiką ir tapo svarbiausiu aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo katalizatoriumi. Erasmus iškėlė glaudesnio bendradarbiavimo poreikį pasiremdama Bolonijos procesu ir jame įvardintais veiklos įrankiais. Nuo 2004 m. veikianti programa Erasmus Mundus, įkurta sekant Erasmus sėkmės pavyzdžiu, paskatino didesnį tarptautinį judumą tarp magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų. Jos dėka auga akredituotų tarptautinį mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų skaičius.

Pagrindinis tarptautiškumo tikslas – gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos vystyti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą. Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.

Glaudesnio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės poreikis, apimantis tiek Europos Sąjungos nares, tiek valstybes, esančias už jos ribų, turi būti vertinamas kaip ypatingai svarbus klausimas, atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius pokyčius. Jei Europa nori išlikti vertinama kaip patrauklus regionas aukštojo mokslo siekiantiems studentams, vertingas partneris akademiniam bendradarbiavimui, ji turi stiprinti savo pastangas keliant aukštojo mokslo kokybę, praturtinti universitetus kultūrine ir lingvistine įvairove ir taip didinti savo konkurencingumą pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje. Tai apima patirtį tiek dalyvaujant tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, tinkluose, įgyvendinant bendras kvalifikaciją suteikiančias programas ir pritaikant kitus kokybę keliančius įrankius.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos komunikatą, skirtą aukštojo mokslo tarptautiškumui, konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje" pakvies daugiau nei 150 suinteresuotųjų šalių atstovų iš Europos Sąjungos ir už jos ribų. ir suteiks jiems galimybę kartu padiskutuoti apie įrankius, galinčius paskatinti tarptautiškumo plėtrą ir sustiprinti Europos aukštojo mokslo vietą pasaulyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Švietimo ekspertai iš 36 šalių Vilniuje diskutuos apie aukštojo mokslo tarptautiškumą

Rugsėjo 5 d. Vilniuje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »