Inauguruotas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 20 d. sekmadienis

Lapkričio 18 dieną, inauguruotas naujasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Inauguracijos iškilmių metu rektorius pasižadėjo tarnauti universitetui ir perėmė rektoriaus regalijas. Universiteto rektorių pasveikinti atvyko, Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, Aplinkos ministras G. Kazlauskas, Vilniaus miesto meras A. Zuokas, Lietuvos ir užsienio universitetų rektoriai, užsienio šalių ambasadoriai, akademinės bendruomenės bei verslo sektoriaus atstovai. 

Doc. dr. Alfonsas Daniūnas penkerių metų kadencijai išrinktas rektoriumi rugsėjo 8 dieną. 

Rektoriaus inauguracinės kalbos fragmentai:

Albertas Einšteinas teigė: „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“ . Ši mintis įprasmina ilgametę universiteto veiklą, tačiau šiandieną norisi koncentruotis į naują universiteto vaidmenį, stiprinant aukštųjų technologijų naudojimą ekonomikoje, prisidedant prie miestų plėtros, kuriant poindustrinę visuomenę. 

Šiandien turime ne tik mokyti veiksmingai naudoti išteklius ir kurti aplinką tausojančias technologijas, bet ir pertvarkyti universitetą, kad jo veiklos efektyvumas taptų pavyzdžiu tiek studentams, tiek socialiniams partneriams bei visuomenei. Mokslinių tyrimų veikla, studijos privalo tapti bendra universiteto veiklos ašimi. Darnią plėtrą universitete įgyvendinsime kartu stiprindami mokslo, studijų, ekonominius ir socialinius aspektus: jau pradėjome kurti mechanizmus, leisiančius efektyviau naudoti ir pritraukti finansinius išteklius, koncentruodami universiteto veiklą, atsisakydami bereikalingos biurokratijos tausosime svarbiausią universiteto turtą – žmones. 

Kalbėdami apie žmogiškąjį kapitalą ir švietimo vadybą vis dažniau išgirstame žodį „sinergija“. Galiu tik pasidžiaugti, kad žmogiškojo kapitalo, gabių mokslininkų, dėstytojų ir kūrybingų, sąmoningai sunkesnes technologijų mokslų studijas pasirinkusių studentų universitete yra daug. Tačiau šiandien universitete yra gyvybiškai svarbu ne tik turimi žmonių ištekliai, bet ir mūsų visų partnerystė, bendrystė, vadinama sinergija. 

Europos Sąjungos strategija 2020 numato žiniomis ir inovacijomis grįstą ūkio plėtrą, kur 3 % visos Europos bendrojo vidaus produkto bus investuojama į mokslinius tyrimus, eksperimentinę ir technologinę plėtrą. Todėl ir mūsų universiteto strategijoje nustatysime priemones, kaip prisitaikyti prie šių tendencijų ir padidinti mokslininkų taikomųjų tyrimų apimtis, spartinti mokslinių idėjų komercializavimą, mokslą ir verslą sujungti naujais tyrimų centrais, kuriuose novatoriškos idėjos galėtų virsti ne tik prekėmis ir paslaugomis, bet ir protinio kapitalo branduoliais. Europos Sąjungos strategijoje taip pat daug dėmesio skiriama visų gyvenimo sričių skaitmenizavimui, todėl labai svarbu tęsti jau pradėtus universiteto projektus šioje srityje ir inicijuoti naujų mokslinių projektų atsiradimą. Išliksime konkurencingi tik veiksmingai pritraukdami mokslui finansuoti skirtas Europos, pasaulio ir šalies lėšas. 

Technologinė plėtra vyksta itin greitai, todėl siekis neatsilikti nuo naujausių tendencijų tampa iššūkiu ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Su panašiais iššūkiais susiduria ir verslo sektorius, todėl prie sparčios kaitos turi prisitaikyti ir studijų procesas. Pačia plačiausia prasme turime įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją – pratinti studentus prie nuolatinės kaitos, auginti nuolat universitete besitobulinančių ir naujovėmis besidominčių absolventų kartą. Studentai ir dėstytojai vis labiau susidurs su masiniu aukštuoju mokslu – dar smarkiau turės pasikeisti studento ir dėstytojo vaidmuo, stiprinant dalijimąsi intelektine patirtimi ir pabrėžiant bendromis pastangomis atliekamo darbo svarbą mokslo tobulėjimui. Dėstytojas vis labiau taps motyvuojančiu, rodančiu žinių siekimo kelią žmogumi, suteikiančiu galimybę susipažinti su jau sukauptomis žiniomis ir mokančiu jomis pasinaudoti, o studentas pasitelks naujausias technologijas tiek žinioms gauti, tiek kūrybingumui išlaisvinti. 

Sieksiu, kad mano komanda taptų bendradarbiavimo, atvirumo, tarpusavio supratimo, konkretumo ir bendrų tikslų siekimo pavyzdžiu. Universitete turės sustiprėti fakultetai, katedros, mokslo ir administracijos padaliniai, aktyviai plėtotis bendra studentų ir dėstytojų veikla, nes tik išskirtiniu sutelktu darbu galime įveikti mūsų laukiančius iššūkius. Siekių stiprinimas jokiais būdais neturi virsti vidinės konkurencijos ar bendruomenės susiskaldymo šaltiniu. Partnerystė – esminis mokymosi, naujų žinių, naujų idėjų kūrimo būdas, todėl būsime geresni partneriai universiteto viduje, o su partneriais Lietuvoje ir užsienyje dalinsimės geriausia patirtimi. 

Vilniaus Gedimino technikos universitete turime veikti drąsiai, nebijoti naujų sunkumų ir pokyčių, nes lyderiaujantis universitetas yra nuolatos atsinaujinantis mokslo bei pažangos skleidėjas. 

Būkime kupini entuziazmo ir maksimalistinių idėjų. Dirbkime, kurkime, tobulėkime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »