Lapkričio 18 dieną, inauguruotas naujasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Inauguracijos iškilmių metu rektorius pasižadėjo tarnauti universitetui ir perėmė rektoriaus regalijas. Universiteto rektorių pasveikinti atvyko, Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, Aplinkos ministras G. Kazlauskas, Vilniaus miesto meras A. Zuokas, Lietuvos ir užsienio universitetų rektoriai, užsienio šalių ambasadoriai, akademinės bendruomenės bei verslo sektoriaus atstovai. 

Doc. dr. Alfonsas Daniūnas penkerių metų kadencijai išrinktas rektoriumi rugsėjo 8 dieną. 

Rektoriaus inauguracinės kalbos fragmentai:

Albertas Einšteinas teigė: „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“ . Ši mintis įprasmina ilgametę universiteto veiklą, tačiau šiandieną norisi koncentruotis į naują universiteto vaidmenį, stiprinant aukštųjų technologijų naudojimą ekonomikoje, prisidedant prie miestų plėtros, kuriant poindustrinę visuomenę. 

Šiandien turime ne tik mokyti veiksmingai naudoti išteklius ir kurti aplinką tausojančias technologijas, bet ir pertvarkyti universitetą, kad jo veiklos efektyvumas taptų pavyzdžiu tiek studentams, tiek socialiniams partneriams bei visuomenei. Mokslinių tyrimų veikla, studijos privalo tapti bendra universiteto veiklos ašimi. Darnią plėtrą universitete įgyvendinsime kartu stiprindami mokslo, studijų, ekonominius ir socialinius aspektus: jau pradėjome kurti mechanizmus, leisiančius efektyviau naudoti ir pritraukti finansinius išteklius, koncentruodami universiteto veiklą, atsisakydami bereikalingos biurokratijos tausosime svarbiausią universiteto turtą – žmones. 

Kalbėdami apie žmogiškąjį kapitalą ir švietimo vadybą vis dažniau išgirstame žodį „sinergija“. Galiu tik pasidžiaugti, kad žmogiškojo kapitalo, gabių mokslininkų, dėstytojų ir kūrybingų, sąmoningai sunkesnes technologijų mokslų studijas pasirinkusių studentų universitete yra daug. Tačiau šiandien universitete yra gyvybiškai svarbu ne tik turimi žmonių ištekliai, bet ir mūsų visų partnerystė, bendrystė, vadinama sinergija. 

Europos Sąjungos strategija 2020 numato žiniomis ir inovacijomis grįstą ūkio plėtrą, kur 3 % visos Europos bendrojo vidaus produkto bus investuojama į mokslinius tyrimus, eksperimentinę ir technologinę plėtrą. Todėl ir mūsų universiteto strategijoje nustatysime priemones, kaip prisitaikyti prie šių tendencijų ir padidinti mokslininkų taikomųjų tyrimų apimtis, spartinti mokslinių idėjų komercializavimą, mokslą ir verslą sujungti naujais tyrimų centrais, kuriuose novatoriškos idėjos galėtų virsti ne tik prekėmis ir paslaugomis, bet ir protinio kapitalo branduoliais. Europos Sąjungos strategijoje taip pat daug dėmesio skiriama visų gyvenimo sričių skaitmenizavimui, todėl labai svarbu tęsti jau pradėtus universiteto projektus šioje srityje ir inicijuoti naujų mokslinių projektų atsiradimą. Išliksime konkurencingi tik veiksmingai pritraukdami mokslui finansuoti skirtas Europos, pasaulio ir šalies lėšas. 

Technologinė plėtra vyksta itin greitai, todėl siekis neatsilikti nuo naujausių tendencijų tampa iššūkiu ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Su panašiais iššūkiais susiduria ir verslo sektorius, todėl prie sparčios kaitos turi prisitaikyti ir studijų procesas. Pačia plačiausia prasme turime įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją – pratinti studentus prie nuolatinės kaitos, auginti nuolat universitete besitobulinančių ir naujovėmis besidominčių absolventų kartą. Studentai ir dėstytojai vis labiau susidurs su masiniu aukštuoju mokslu – dar smarkiau turės pasikeisti studento ir dėstytojo vaidmuo, stiprinant dalijimąsi intelektine patirtimi ir pabrėžiant bendromis pastangomis atliekamo darbo svarbą mokslo tobulėjimui. Dėstytojas vis labiau taps motyvuojančiu, rodančiu žinių siekimo kelią žmogumi, suteikiančiu galimybę susipažinti su jau sukauptomis žiniomis ir mokančiu jomis pasinaudoti, o studentas pasitelks naujausias technologijas tiek žinioms gauti, tiek kūrybingumui išlaisvinti. 

Sieksiu, kad mano komanda taptų bendradarbiavimo, atvirumo, tarpusavio supratimo, konkretumo ir bendrų tikslų siekimo pavyzdžiu. Universitete turės sustiprėti fakultetai, katedros, mokslo ir administracijos padaliniai, aktyviai plėtotis bendra studentų ir dėstytojų veikla, nes tik išskirtiniu sutelktu darbu galime įveikti mūsų laukiančius iššūkius. Siekių stiprinimas jokiais būdais neturi virsti vidinės konkurencijos ar bendruomenės susiskaldymo šaltiniu. Partnerystė – esminis mokymosi, naujų žinių, naujų idėjų kūrimo būdas, todėl būsime geresni partneriai universiteto viduje, o su partneriais Lietuvoje ir užsienyje dalinsimės geriausia patirtimi. 

Vilniaus Gedimino technikos universitete turime veikti drąsiai, nebijoti naujų sunkumų ir pokyčių, nes lyderiaujantis universitetas yra nuolatos atsinaujinantis mokslo bei pažangos skleidėjas. 

Būkime kupini entuziazmo ir maksimalistinių idėjų. Dirbkime, kurkime, tobulėkime.