Inauguruotas VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 20 d. sekmadienis

Lapkričio 18 dieną, inauguruotas naujasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Inauguracijos iškilmių metu rektorius pasižadėjo tarnauti universitetui ir perėmė rektoriaus regalijas. Universiteto rektorių pasveikinti atvyko, Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, Aplinkos ministras G. Kazlauskas, Vilniaus miesto meras A. Zuokas, Lietuvos ir užsienio universitetų rektoriai, užsienio šalių ambasadoriai, akademinės bendruomenės bei verslo sektoriaus atstovai. 

Doc. dr. Alfonsas Daniūnas penkerių metų kadencijai išrinktas rektoriumi rugsėjo 8 dieną. 

Rektoriaus inauguracinės kalbos fragmentai:

Albertas Einšteinas teigė: „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“ . Ši mintis įprasmina ilgametę universiteto veiklą, tačiau šiandieną norisi koncentruotis į naują universiteto vaidmenį, stiprinant aukštųjų technologijų naudojimą ekonomikoje, prisidedant prie miestų plėtros, kuriant poindustrinę visuomenę. 

Šiandien turime ne tik mokyti veiksmingai naudoti išteklius ir kurti aplinką tausojančias technologijas, bet ir pertvarkyti universitetą, kad jo veiklos efektyvumas taptų pavyzdžiu tiek studentams, tiek socialiniams partneriams bei visuomenei. Mokslinių tyrimų veikla, studijos privalo tapti bendra universiteto veiklos ašimi. Darnią plėtrą universitete įgyvendinsime kartu stiprindami mokslo, studijų, ekonominius ir socialinius aspektus: jau pradėjome kurti mechanizmus, leisiančius efektyviau naudoti ir pritraukti finansinius išteklius, koncentruodami universiteto veiklą, atsisakydami bereikalingos biurokratijos tausosime svarbiausią universiteto turtą – žmones. 

Kalbėdami apie žmogiškąjį kapitalą ir švietimo vadybą vis dažniau išgirstame žodį „sinergija“. Galiu tik pasidžiaugti, kad žmogiškojo kapitalo, gabių mokslininkų, dėstytojų ir kūrybingų, sąmoningai sunkesnes technologijų mokslų studijas pasirinkusių studentų universitete yra daug. Tačiau šiandien universitete yra gyvybiškai svarbu ne tik turimi žmonių ištekliai, bet ir mūsų visų partnerystė, bendrystė, vadinama sinergija. 

Europos Sąjungos strategija 2020 numato žiniomis ir inovacijomis grįstą ūkio plėtrą, kur 3 % visos Europos bendrojo vidaus produkto bus investuojama į mokslinius tyrimus, eksperimentinę ir technologinę plėtrą. Todėl ir mūsų universiteto strategijoje nustatysime priemones, kaip prisitaikyti prie šių tendencijų ir padidinti mokslininkų taikomųjų tyrimų apimtis, spartinti mokslinių idėjų komercializavimą, mokslą ir verslą sujungti naujais tyrimų centrais, kuriuose novatoriškos idėjos galėtų virsti ne tik prekėmis ir paslaugomis, bet ir protinio kapitalo branduoliais. Europos Sąjungos strategijoje taip pat daug dėmesio skiriama visų gyvenimo sričių skaitmenizavimui, todėl labai svarbu tęsti jau pradėtus universiteto projektus šioje srityje ir inicijuoti naujų mokslinių projektų atsiradimą. Išliksime konkurencingi tik veiksmingai pritraukdami mokslui finansuoti skirtas Europos, pasaulio ir šalies lėšas. 

Technologinė plėtra vyksta itin greitai, todėl siekis neatsilikti nuo naujausių tendencijų tampa iššūkiu ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Su panašiais iššūkiais susiduria ir verslo sektorius, todėl prie sparčios kaitos turi prisitaikyti ir studijų procesas. Pačia plačiausia prasme turime įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją – pratinti studentus prie nuolatinės kaitos, auginti nuolat universitete besitobulinančių ir naujovėmis besidominčių absolventų kartą. Studentai ir dėstytojai vis labiau susidurs su masiniu aukštuoju mokslu – dar smarkiau turės pasikeisti studento ir dėstytojo vaidmuo, stiprinant dalijimąsi intelektine patirtimi ir pabrėžiant bendromis pastangomis atliekamo darbo svarbą mokslo tobulėjimui. Dėstytojas vis labiau taps motyvuojančiu, rodančiu žinių siekimo kelią žmogumi, suteikiančiu galimybę susipažinti su jau sukauptomis žiniomis ir mokančiu jomis pasinaudoti, o studentas pasitelks naujausias technologijas tiek žinioms gauti, tiek kūrybingumui išlaisvinti. 

Sieksiu, kad mano komanda taptų bendradarbiavimo, atvirumo, tarpusavio supratimo, konkretumo ir bendrų tikslų siekimo pavyzdžiu. Universitete turės sustiprėti fakultetai, katedros, mokslo ir administracijos padaliniai, aktyviai plėtotis bendra studentų ir dėstytojų veikla, nes tik išskirtiniu sutelktu darbu galime įveikti mūsų laukiančius iššūkius. Siekių stiprinimas jokiais būdais neturi virsti vidinės konkurencijos ar bendruomenės susiskaldymo šaltiniu. Partnerystė – esminis mokymosi, naujų žinių, naujų idėjų kūrimo būdas, todėl būsime geresni partneriai universiteto viduje, o su partneriais Lietuvoje ir užsienyje dalinsimės geriausia patirtimi. 

Vilniaus Gedimino technikos universitete turime veikti drąsiai, nebijoti naujų sunkumų ir pokyčių, nes lyderiaujantis universitetas yra nuolatos atsinaujinantis mokslo bei pažangos skleidėjas. 

Būkime kupini entuziazmo ir maksimalistinių idėjų. Dirbkime, kurkime, tobulėkime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »