Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. Vienas šios strategijos uždavinių – stiprinti mokinių domėjimąsi šiais mokslais ir skatinti jų mokymąsi. Nors tiesiogiai informatika nepaminėta, tačiau ji yra ir technologijose, ir inžinerijoje. Vis labiau kreipiamas dėmesys į informatinio mąstymo ugdymą. Tai būtina kiekvienam šiuolaikinės visuomenės piliečiui.

Informatinis mąstymas – tai gebėjimas atpažinti ir formuluoti įvairias aplinkos problemas (uždavinius), logiškai organizuoti ir analizuoti duomenis, pavaizduojant juos modeliais, įvertinti problemos išsprendžiamumą ir automatizuoti jos sprendimą naudojant šiuolaikines technologijas.

Gruodžio 8–12 d. Druskininkuose vyko projekto NordNICE (Network on Innovative Computing Education) partnerių susitikimas. Viena jo dalių – dviejų dienų seminaras apie informatinio ugdymo naujoves, galimybes ir ypatumus mūsų šalies informacinių technologijų ir pradinių klasių mokytojams.

Seminare dalyvavo 13 partnerių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Jie pasidalijo patirtimi apie informatikos, informacinių technologijų ugdymą. Išskirtinas estų mokslininkų ir mokytojų bendradarbiavimas, pagalba: Tartu universitete mokytojams nuolat organizuojami naujausių technologijų mokymo kursai, nuotoliniu būdu skaitomos paskaitos, o bakalauro darbai rengiami taip, kad jais naudodamiesi mokytojai galėtų tobulinti pamokas.

Suomija rengia iš esmės naują informatikos ir informacinių technologijų programą, kurios didelę dalį užims programavimas ir intelektualiųjų technologijų naudojimas. Suomiai daug dėmesio skiria vertinimui, pabrėžia, kad svarbesnis mokymosi procesas ir pasiekimai mokantis nei galutinis rezultatas.

Lietuva taip pat siekia inicijuoti esminius informatikos ir informacinių technologijų mokymo pokyčius bendrojo ugdymo mokyklose. Svarbiausia – pergalvoti ir atnaujinti programas, susitarti dėl esminių komponentų ir vertybinių nuostatų. Siūloma jau pradinėse klasėse pradėti mokyti informatikos ir informacinių technologijų, t. y. informatinis ugdymas turi būti įtrauktas į pradinių klasių bendrojo ugdymo programas. Siektina informatinį ugdymą integruoti į kitų dalykų (matematikos, gamtos ar kalbų) pamokas, tačiau mokykla gali savo nuožiūra skirti ir atskiras valandas.

VU Matematikos ir informatikos instituto profesorė Valentina Dagienė mokytojams pristatė informatinio ugdymo pradinėje mokykloje programos gaires ir ateities perspektyvas. Šis ugdymas padėtų mokiniams lavinti informatinį mąstymą ir gebėjimus sumaniai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis mokantis visų dalykų, įgyti skaitmeninę kompetenciją, būtiną visaverčiam gyvenimui žinių visuomenėje.