Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. Vienas šios strategijos uždavinių – stiprinti mokinių domėjimąsi šiais mokslais ir skatinti jų mokymąsi. Nors tiesiogiai informatika nepaminėta, tačiau ji yra ir technologijose, ir inžinerijoje. Vis labiau kreipiamas dėmesys į informatinio mąstymo ugdymą. Tai būtina kiekvienam šiuolaikinės visuomenės piliečiui.

Informatinis mąstymas – tai gebėjimas atpažinti ir formuluoti įvairias aplinkos problemas (uždavinius), logiškai organizuoti ir analizuoti duomenis, pavaizduojant juos modeliais, įvertinti problemos išsprendžiamumą ir automatizuoti jos sprendimą naudojant šiuolaikines technologijas.

Gruodžio 8–12 d. Druskininkuose vyko projekto NordNICE (Network on Innovative Computing Education) partnerių susitikimas. Viena jo dalių – dviejų dienų seminaras apie informatinio ugdymo naujoves, galimybes ir ypatumus mūsų šalies informacinių technologijų ir pradinių klasių mokytojams.

Seminare dalyvavo 13 partnerių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Jie pasidalijo patirtimi apie informatikos, informacinių technologijų ugdymą. Išskirtinas estų mokslininkų ir mokytojų bendradarbiavimas, pagalba: Tartu universitete mokytojams nuolat organizuojami naujausių technologijų mokymo kursai, nuotoliniu būdu skaitomos paskaitos, o bakalauro darbai rengiami taip, kad jais naudodamiesi mokytojai galėtų tobulinti pamokas.

Suomija rengia iš esmės naują informatikos ir informacinių technologijų programą, kurios didelę dalį užims programavimas ir intelektualiųjų technologijų naudojimas. Suomiai daug dėmesio skiria vertinimui, pabrėžia, kad svarbesnis mokymosi procesas ir pasiekimai mokantis nei galutinis rezultatas.

Lietuva taip pat siekia inicijuoti esminius informatikos ir informacinių technologijų mokymo pokyčius bendrojo ugdymo mokyklose. Svarbiausia – pergalvoti ir atnaujinti programas, susitarti dėl esminių komponentų ir vertybinių nuostatų. Siūloma jau pradinėse klasėse pradėti mokyti informatikos ir informacinių technologijų, t. y. informatinis ugdymas turi būti įtrauktas į pradinių klasių bendrojo ugdymo programas. Siektina informatinį ugdymą integruoti į kitų dalykų (matematikos, gamtos ar kalbų) pamokas, tačiau mokykla gali savo nuožiūra skirti ir atskiras valandas.

VU Matematikos ir informatikos instituto profesorė Valentina Dagienė mokytojams pristatė informatinio ugdymo pradinėje mokykloje programos gaires ir ateities perspektyvas. Šis ugdymas padėtų mokiniams lavinti informatinį mąstymą ir gebėjimus sumaniai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis mokantis visų dalykų, įgyti skaitmeninę kompetenciją, būtiną visaverčiam gyvenimui žinių visuomenėje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU – antras Lietuvoje pagal europinio lygio studijų programų skaičių

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų studijų krypčių vertinime Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau išlaikė lyderiaujančias pozicijas. skaityti »

Aplinkos ministerijoje apdovanoti sumaniausi moksleiviai

Aplinkos ministerijoje vakar buvo apdovanoti darbščiausi ir sumaniausi moksleiviai iš visos Lietuvos – ekodizaino konkurso „Kita forma mokinys. Ekobendruomenė“ nugalėtojai. skaityti »

Šalies aukštųjų mokyklų dalykiniame reitinge – Vilniaus universiteto lyderystė

Trečiąkart žurnalo „Reitingai” pristatytame dalykiniame reitinge Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 31 bakalauro ir 32 magistrantūros studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos magistro studijų krypties studijas vykdantis universitetas. skaityti »

Helsinkio hakatone rytdienos inovacijas kūrė „GIFTed.COMM“ studentai

1500 geriausių programuotojų, dizainerių, inžinierių ir entreprenerių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių metų pabaigoje rinkosi į didžiausią Europoje hakatoną (angl. hackathon) „Junction 2016“, vykusį Suomijos sostinėje Helsinkyje. skaityti »

Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia. skaityti »

Lietuvos mokslininkų atradimą pripažino pasaulio mokslo elitas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 1 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. skaityti »

Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrė „lietuviškumą“ studentų tekstuose

Mokslininkai iš Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdė „pilotinį“ tyrimą, skirtą atskleisti lietuvių nacionalinio identiteto subtilybes studentų pateiktuose darbuose. skaityti »

Vilniaus universitete – bendros pastangos gerinti sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) nuosekliai dirba siekdamas sukurti tinkamas studijų sąlygas visiems savo studentams. skaityti »

Įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto alumnų asociacija

Gruodžio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete susirinko vieni žymiausių universiteto absolventų, kurie tapo savo Alma Mater alumnų asociacijos steigėjais. skaityti »