Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Publikuota: 2015 m. gruodžio 17 d. ketvirtadienis

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. Vienas šios strategijos uždavinių – stiprinti mokinių domėjimąsi šiais mokslais ir skatinti jų mokymąsi. Nors tiesiogiai informatika nepaminėta, tačiau ji yra ir technologijose, ir inžinerijoje. Vis labiau kreipiamas dėmesys į informatinio mąstymo ugdymą. Tai būtina kiekvienam šiuolaikinės visuomenės piliečiui.

Informatinis mąstymas – tai gebėjimas atpažinti ir formuluoti įvairias aplinkos problemas (uždavinius), logiškai organizuoti ir analizuoti duomenis, pavaizduojant juos modeliais, įvertinti problemos išsprendžiamumą ir automatizuoti jos sprendimą naudojant šiuolaikines technologijas.

Gruodžio 8–12 d. Druskininkuose vyko projekto NordNICE (Network on Innovative Computing Education) partnerių susitikimas. Viena jo dalių – dviejų dienų seminaras apie informatinio ugdymo naujoves, galimybes ir ypatumus mūsų šalies informacinių technologijų ir pradinių klasių mokytojams.

Seminare dalyvavo 13 partnerių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Jie pasidalijo patirtimi apie informatikos, informacinių technologijų ugdymą. Išskirtinas estų mokslininkų ir mokytojų bendradarbiavimas, pagalba: Tartu universitete mokytojams nuolat organizuojami naujausių technologijų mokymo kursai, nuotoliniu būdu skaitomos paskaitos, o bakalauro darbai rengiami taip, kad jais naudodamiesi mokytojai galėtų tobulinti pamokas.

Suomija rengia iš esmės naują informatikos ir informacinių technologijų programą, kurios didelę dalį užims programavimas ir intelektualiųjų technologijų naudojimas. Suomiai daug dėmesio skiria vertinimui, pabrėžia, kad svarbesnis mokymosi procesas ir pasiekimai mokantis nei galutinis rezultatas.

Lietuva taip pat siekia inicijuoti esminius informatikos ir informacinių technologijų mokymo pokyčius bendrojo ugdymo mokyklose. Svarbiausia – pergalvoti ir atnaujinti programas, susitarti dėl esminių komponentų ir vertybinių nuostatų. Siūloma jau pradinėse klasėse pradėti mokyti informatikos ir informacinių technologijų, t. y. informatinis ugdymas turi būti įtrauktas į pradinių klasių bendrojo ugdymo programas. Siektina informatinį ugdymą integruoti į kitų dalykų (matematikos, gamtos ar kalbų) pamokas, tačiau mokykla gali savo nuožiūra skirti ir atskiras valandas.

VU Matematikos ir informatikos instituto profesorė Valentina Dagienė mokytojams pristatė informatinio ugdymo pradinėje mokykloje programos gaires ir ateities perspektyvas. Šis ugdymas padėtų mokiniams lavinti informatinį mąstymą ir gebėjimus sumaniai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis mokantis visų dalykų, įgyti skaitmeninę kompetenciją, būtiną visaverčiam gyvenimui žinių visuomenėje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »