Išeivijos lietuviai pratęsė paramą pilietiškiems KTU studentams

Publikuota: 2014 m. liepos 24 d. ketvirtadienis

KTU iškilmingai pratęstos sutartys, kuriomis JAV veikiantis lietuvių akademinis skautų sąjūdžio Vydūno fondas gabiems ir aktyviems studentams vėl skirs vardines profesoriaus Igno Končiaus ir inžinieriaus Juozo Milvydo stipendijas.

Parašus po atnaujintomis sutartimis padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas ir į Lietuvą atvykusi Vydūno jaunimo fondo valdybos sekretorė Vida Brazaitytė. Stipendijos bus skiriamos pilietiškiems ir aktyviems studentams pavasario semestro metu, jos sieks po 1000 JAV dolerių. Studentai, norintys gauti I.Končiaus stipendiją, turės studijuoti fiziką. Abi sutartys pratęstos dar 5 metams.

Pirmą kartą KTU su Vydūno fondu sutartį dėl I. Končiaus stipendijos pasirašė dar 1999 metais.

Profesorius Ignas Končius – fizikas, meteorologas, etnografas lektorius ir praktikas, Kauno universiteto ekstraordinarinis profesorius, Vilniaus universiteto valdytojas, solidžių leidinių redakcijų narys, Savitarpio pagalbos vyriausiojo komiteto pirmininkas bei daugybės kitų organizacijų aktyvus narys ir vadovas.

Gimęs Lietuvoje, baigęs Liepojos gimnaziją, o vėliau Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, tapo pirmuoju lietuvių fiziku profesionalu, turėjusiu didžiulę įtaką fizikos mokslo pradžiai Nepriklausomoje Lietuvoje ir tolesnei šio mokslo raidai.

Iškilaus inžinieriaus, visuomenės veikėjo, aktyviai dalyvavusio akademinės skautijos veikloje J. Milvydo stipendija KTU studentams skiriama nuo 2004 metų. J. Milvydas, skautų korporacijos „Vytis“ vadas, kartu su partizanais dalyvavo kovoje dėl gimtosios žemės išlaisvinimo. Atmintinomis 1941 m. birželio dienomis gynė Kauno radijo siųstuvą ir buvo nukautas už Aleksoto, Noreikiškių dvaro laukuose.

Stipendijas skiriantis Vydūno fondas buvo įsteigtas akademinio skautų sąjūdžio pastangomis 1952 m. Čikagoje. Anuomet svarbiausias fondo tikslas buvo suteikti paskolas naujai į JAV atvykusiems lietuvių studentams.

Paskolas gaudavo ir Vokietijoje, Lietuvoje, Airijoje, Argentinoje, Turkijoje, Meksikoje, Šveicarijoje, Kanadoje besimokantys tautiečiai.  Nuo fondo įsteigimo iš viso išduota daugiau kaip 500 paskolų ir 69 stipendijos studijuojantiems lituanistiką JAV universitetuose.

Lietuvoje per pastaruosius 13 metų Vydūno fondo stipendijas gavo virš 800 studentų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »