Iškilmingai pagerbti geriausių 2011 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai

Publikuota: 2012 m. gegužės 7 d. pirmadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva gegužės 4 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau šeštus metus iš eilės. „Mokslui atsidėjęs jaunimas – sparčios mūsų šalies plėtros garantas. Jis užtikrins modernios ateities ekonomikos augimą ir visuomenės brandą,” – teigė jaunuosius mokslų daktarus sveikinusi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. – „Esame nedidelė šalis, todėl branginkime kiekvieną talentą. Visokeriopai skatinkime ir ugdykime jo pilietinę motyvaciją. Stiprią Lietuvą sukursime tik išsaugodami savo šalies intelektualines pajėgas.”

LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė pasidžiaugė, kad Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia tradicija. „Šie metai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai yra įsimintini – vasario dvidešimtą dieną atšventėme organizacijos steigimo dešimtmetį. Per šį laiką keitėsi sąjungos vadovai, taryba, nariai, buvo surengta daugybė įvairių renginių. Bet mūsų tikslai, mūsų siekiai – nepasikeitė – esame orientuoti į kokybę moksle ir siekiame, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio lygio mokslo elitu,” – teigė V. Petrikaitė. – „Geriausių disertacijų konkursas – tai tik viena šią gražią viziją padedančių įgyvendinti veiklų. Apdovanojimai vyksta jau šešerius metus ir konkursas ne tik tapo tradicinis ir žinomas tarp Lietuvos mokslininkų, bet ir mielai kasmet laukiamas.”

Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai ekologijos ir aplinkotyros kryptyje disertaciją apsigynęs Nerijus Nika, biochemikas Kiril Lanevskij ir biologė Jurgita Šventoraitytė, filologė Eglė Kačkutė ir istorikas Vasilijus Safronovas. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai.

Pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2011 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo kovo 17 d. pirmojo atrankos etapo vertinimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt disertacijų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinkti patys geriausi, buvo sunkus uždavinys: vertintojai daugiau kaip mėnesį skaitė ir vertino individualiai, paskui visą dieną diskutavo bendrame komisijos posėdyje.

Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, kiti tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje. Nuo konkurso pradžios, per šešerius metus, labai išaugo vertintojų ratas – šiais metais disertacijas pirmame etape vertino daugiau nei penkiasdešimt vertintojų. Prie tokio gausaus būrio pamažu prisijungia ir ankstesnių metų nugalėtojai ir laureatai.

Teikti siūlymus galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Itin sunkus uždavinys teko antro etapo vertintojams, kurie turėjo atrinkti pačius geriausius darbus iš gana skirtingų tarpusavyje disertacijų. Ekspertai stebėjosi daugelio jų aukšta kokybe ir konkurencingumu su užsienio darbais.

Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »