Iškilmingai pagerbti geriausių 2011 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai

Publikuota: 2012 m. gegužės 7 d. pirmadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva gegužės 4 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau šeštus metus iš eilės. „Mokslui atsidėjęs jaunimas – sparčios mūsų šalies plėtros garantas. Jis užtikrins modernios ateities ekonomikos augimą ir visuomenės brandą,” – teigė jaunuosius mokslų daktarus sveikinusi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. – „Esame nedidelė šalis, todėl branginkime kiekvieną talentą. Visokeriopai skatinkime ir ugdykime jo pilietinę motyvaciją. Stiprią Lietuvą sukursime tik išsaugodami savo šalies intelektualines pajėgas.”

LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė pasidžiaugė, kad Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia tradicija. „Šie metai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai yra įsimintini – vasario dvidešimtą dieną atšventėme organizacijos steigimo dešimtmetį. Per šį laiką keitėsi sąjungos vadovai, taryba, nariai, buvo surengta daugybė įvairių renginių. Bet mūsų tikslai, mūsų siekiai – nepasikeitė – esame orientuoti į kokybę moksle ir siekiame, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio lygio mokslo elitu,” – teigė V. Petrikaitė. – „Geriausių disertacijų konkursas – tai tik viena šią gražią viziją padedančių įgyvendinti veiklų. Apdovanojimai vyksta jau šešerius metus ir konkursas ne tik tapo tradicinis ir žinomas tarp Lietuvos mokslininkų, bet ir mielai kasmet laukiamas.”

Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai ekologijos ir aplinkotyros kryptyje disertaciją apsigynęs Nerijus Nika, biochemikas Kiril Lanevskij ir biologė Jurgita Šventoraitytė, filologė Eglė Kačkutė ir istorikas Vasilijus Safronovas. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai.

Pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2011 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo kovo 17 d. pirmojo atrankos etapo vertinimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt disertacijų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinkti patys geriausi, buvo sunkus uždavinys: vertintojai daugiau kaip mėnesį skaitė ir vertino individualiai, paskui visą dieną diskutavo bendrame komisijos posėdyje.

Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, kiti tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje. Nuo konkurso pradžios, per šešerius metus, labai išaugo vertintojų ratas – šiais metais disertacijas pirmame etape vertino daugiau nei penkiasdešimt vertintojų. Prie tokio gausaus būrio pamažu prisijungia ir ankstesnių metų nugalėtojai ir laureatai.

Teikti siūlymus galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Itin sunkus uždavinys teko antro etapo vertintojams, kurie turėjo atrinkti pačius geriausius darbus iš gana skirtingų tarpusavyje disertacijų. Ekspertai stebėjosi daugelio jų aukšta kokybe ir konkurencingumu su užsienio darbais.

Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »