Įteiktos Mokslo premijos užsienio lietuviams

Publikuota: 2013 m. lapkričio 19 d. antradienis

Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos Mokslo premijos lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams.

Įteiktos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, ypatingai svarbu išsaugoti ar naujai užmegzti ryšius su užsienyje dirbančiais lietuviais mokslininkais. Šis bendravimas ypač vertingas, nes atneša naujų žinių ir idėjų, o bendra veikla duoda puikius rezultatus: Lietuvoje kuriami tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis.

Septintą kartą teikiamomis Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Apie mokslininkus
Niujorko Ješiva universiteto Alberto Einšteino medicinos koledžo profesorius Feliksas  Bukauskas Mokslo premija apdovanojamas už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Profesorius tiria  tarpląstelinius ryšius per plyšines jungtis ir šia tema yra publikavęs per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Jis yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) grantų vadovas ar vykdytojas.  Profesorius sudaro sąlygas Lietuvos mokslininkams ir doktorantams stažuotis savo laboratorijoje.

Kalifornijos Technologijos instituto  profesoriui, NASA astrofizikui Jonui Žmuidzinui premija paskirta už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Prof. J. Žmuidzinas – tarptautinio lygio  mokslininkas,  kurio darbai tapo reikšmingu indėliu Visatos tyrimų srityje, pagilino žinias apie žvaigždžių ir galaktikų formavimosi procesus. Profesorius yra vienas iš submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje (submilimetrinė astronomija - tai astronomijos ir astrofizikos dalis, kurios tikslas yra registruoti ir analizuoti iš kosmoso ateinančią elektromagnetinės spinduliuotės dalį esančią tarp mikrobangų ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės lyderių pasaulyje).  2011-aisias prof. J. Žmuidzinas paskirtas NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiuoju technologu. Jis koordinuoja ir prižiūri daugelį NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos kuruojamų kosminių misijų.

Vokietijos Frankfurto prie Maino J.V.Getės universitete dirbančiai profesorei Jolantai Gelumbeckaitei Mokslo premija skiriama už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Ji tiria senąją Lietuvos raštiją. Vienas iš jos reikšmingiausių darbų - parengta   dvitomė   Die  litauische  Wolfenbiitteller Postille   von  1573   (Lietuviškoji   1573  metų   Volfenbiutelio   postilė). Tai 16 amžiaus lietuviškas rankraštis, kuriame mokslininkė pateikė išsamius mokslinius komentarus ir originalo rekonstrukciją. Iš šio darbo tekstologijos principų ir preciziškumo dabar mokosi naujos mokslininkų kartos. Jos dėka lituanistinės medžiagos turinčioje Wolfenbüttelio Hercogo Augusto bibliotekoje stažavosi nemažai Lietuvos mokslininkų. Prof. J.Gelumbeckaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos moksliniame gyvenime, disertacijų gynimuose, konferencijose, skaito paskaitas Lietuvos studentams.

Premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą ir kitus iškilius mokslinius pasiekimus paskirta  Liverpulio John Moores  universiteto Statybos aplinkos mokyklos vyresniajai dėstytojai dr. Vidai Malienei.  Dr. V. Malienė vadovauja Lietuvos doktorantų mokiniams darbams, juos konsultuoja  ir  suteikia galimybę atvykti mokslinei  stažuotei bei pristatyti savo tyrimus Liverpulio John Moores universiteto bendruomenei. Taip pat konsultuoja VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo prie Finansų ministerijos specialistus. Yra daugelio mokslinių publikacijų prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė. Rūpinasi lietuvių išeivijos jaunosios kartos  švietimu, suteikia jiems galimybę dalyvauti studentų mainų programose Lietuvos universitetuose. V. Malienė yra  Mančesterio  lietuvių  bendruomenės narė, savo  mokslinę,  pedagoginę  ir kultūrinę  patirtį  perduoda šiaurės vakarų Anglijos  regione gyvenantiems  lietuviams,  į  Angliją  atvykusiems  studentams  iš  Lietuvos.  Taip  pat  ji skatina Anglijos  studentus  vykti  į  Lietuvą  pagal  mainų  programas,  susipažinti  su Lietuvos mokslu, studijomis ir  kultūra.

Apie Mokslo premiją
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 9 kandidatūras. 3 kandidatų paraiškų sulaukta iš JAV, 2 paraiškų iš Vokietijos ir po vieną kandidatą – iš Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Rusijos ir Saudo Arabijos. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau septintus metus. Iki šiol premijas yra gavę 21 mokslininkas.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Kviečiame į premijų laureatų viešas paskaitas

Lapkričio 19 d. 14 val. dr. Jono Žmuidzino paskaita „Kaip išsivystė submilimetrinė astronomija“ (Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto salė (IV aukšte), A. Goštauto g. 12)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Vidos Malienės paskaita „Nekilnojamojo turto vadyba ir teritorijų planavimas: nuo politikos per ekonomiką į žmogų“ (Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto 428 auditorija, Studentų g. 48, Kaunas)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Jolantos Gelumbeckaitės paskaita „Peregrinatio librorum: nuo rankraščio iki korpuso“ (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija (I aukšte), Universiteto g. 5).

Lapkričio 20 d. 11 val. dr. Felikso Bukausko paskaita „Tarpląstelinės sąveikos per plyšines jungtis ypatumai normoje ir esant paveldimoms ligoms, susijusioms su koneksinų mutacijomis“ (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto posėdžių salė, Sukilėlių pr. 17, Kaunas).

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »