Įteiktos Mokslo premijos užsienio lietuviams

Publikuota: 2013 m. lapkričio 19 d. antradienis

Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos Mokslo premijos lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams.

Įteiktos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, ypatingai svarbu išsaugoti ar naujai užmegzti ryšius su užsienyje dirbančiais lietuviais mokslininkais. Šis bendravimas ypač vertingas, nes atneša naujų žinių ir idėjų, o bendra veikla duoda puikius rezultatus: Lietuvoje kuriami tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis.

Septintą kartą teikiamomis Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Apie mokslininkus
Niujorko Ješiva universiteto Alberto Einšteino medicinos koledžo profesorius Feliksas  Bukauskas Mokslo premija apdovanojamas už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Profesorius tiria  tarpląstelinius ryšius per plyšines jungtis ir šia tema yra publikavęs per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Jis yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) grantų vadovas ar vykdytojas.  Profesorius sudaro sąlygas Lietuvos mokslininkams ir doktorantams stažuotis savo laboratorijoje.

Kalifornijos Technologijos instituto  profesoriui, NASA astrofizikui Jonui Žmuidzinui premija paskirta už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Prof. J. Žmuidzinas – tarptautinio lygio  mokslininkas,  kurio darbai tapo reikšmingu indėliu Visatos tyrimų srityje, pagilino žinias apie žvaigždžių ir galaktikų formavimosi procesus. Profesorius yra vienas iš submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje (submilimetrinė astronomija - tai astronomijos ir astrofizikos dalis, kurios tikslas yra registruoti ir analizuoti iš kosmoso ateinančią elektromagnetinės spinduliuotės dalį esančią tarp mikrobangų ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės lyderių pasaulyje).  2011-aisias prof. J. Žmuidzinas paskirtas NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiuoju technologu. Jis koordinuoja ir prižiūri daugelį NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos kuruojamų kosminių misijų.

Vokietijos Frankfurto prie Maino J.V.Getės universitete dirbančiai profesorei Jolantai Gelumbeckaitei Mokslo premija skiriama už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Ji tiria senąją Lietuvos raštiją. Vienas iš jos reikšmingiausių darbų - parengta   dvitomė   Die  litauische  Wolfenbiitteller Postille   von  1573   (Lietuviškoji   1573  metų   Volfenbiutelio   postilė). Tai 16 amžiaus lietuviškas rankraštis, kuriame mokslininkė pateikė išsamius mokslinius komentarus ir originalo rekonstrukciją. Iš šio darbo tekstologijos principų ir preciziškumo dabar mokosi naujos mokslininkų kartos. Jos dėka lituanistinės medžiagos turinčioje Wolfenbüttelio Hercogo Augusto bibliotekoje stažavosi nemažai Lietuvos mokslininkų. Prof. J.Gelumbeckaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos moksliniame gyvenime, disertacijų gynimuose, konferencijose, skaito paskaitas Lietuvos studentams.

Premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą ir kitus iškilius mokslinius pasiekimus paskirta  Liverpulio John Moores  universiteto Statybos aplinkos mokyklos vyresniajai dėstytojai dr. Vidai Malienei.  Dr. V. Malienė vadovauja Lietuvos doktorantų mokiniams darbams, juos konsultuoja  ir  suteikia galimybę atvykti mokslinei  stažuotei bei pristatyti savo tyrimus Liverpulio John Moores universiteto bendruomenei. Taip pat konsultuoja VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo prie Finansų ministerijos specialistus. Yra daugelio mokslinių publikacijų prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė. Rūpinasi lietuvių išeivijos jaunosios kartos  švietimu, suteikia jiems galimybę dalyvauti studentų mainų programose Lietuvos universitetuose. V. Malienė yra  Mančesterio  lietuvių  bendruomenės narė, savo  mokslinę,  pedagoginę  ir kultūrinę  patirtį  perduoda šiaurės vakarų Anglijos  regione gyvenantiems  lietuviams,  į  Angliją  atvykusiems  studentams  iš  Lietuvos.  Taip  pat  ji skatina Anglijos  studentus  vykti  į  Lietuvą  pagal  mainų  programas,  susipažinti  su Lietuvos mokslu, studijomis ir  kultūra.

Apie Mokslo premiją
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 9 kandidatūras. 3 kandidatų paraiškų sulaukta iš JAV, 2 paraiškų iš Vokietijos ir po vieną kandidatą – iš Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Rusijos ir Saudo Arabijos. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau septintus metus. Iki šiol premijas yra gavę 21 mokslininkas.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Kviečiame į premijų laureatų viešas paskaitas

Lapkričio 19 d. 14 val. dr. Jono Žmuidzino paskaita „Kaip išsivystė submilimetrinė astronomija“ (Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto salė (IV aukšte), A. Goštauto g. 12)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Vidos Malienės paskaita „Nekilnojamojo turto vadyba ir teritorijų planavimas: nuo politikos per ekonomiką į žmogų“ (Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto 428 auditorija, Studentų g. 48, Kaunas)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Jolantos Gelumbeckaitės paskaita „Peregrinatio librorum: nuo rankraščio iki korpuso“ (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija (I aukšte), Universiteto g. 5).

Lapkričio 20 d. 11 val. dr. Felikso Bukausko paskaita „Tarpląstelinės sąveikos per plyšines jungtis ypatumai normoje ir esant paveldimoms ligoms, susijusioms su koneksinų mutacijomis“ (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto posėdžių salė, Sukilėlių pr. 17, Kaunas).

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Aptartos Lietuvos ir Indonezijos bendradarbiavimo galimybės mokslo ir studijų srityje

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė susitiko su Indonezijos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi p. H. Bomer Pasaribu. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai prisideda prie kovos su alergija

Liepos pradžioje minėjome Pasaulinę alergijos dieną. Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. skaityti »

Mokiniai nepraras nė vienos pamokos – už pavadavimą mokytojams bus mokama

Nuo šiol mokiniai nepraras nė vienos pamokos dėl to, kad jų mokytojai išvyks pasitobulinti į kursus, dalyvaus projektuose, tikrins olimpiadų darbus ar dėl kitų priežasčių negalės vesti pamokų. skaityti »

Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė dalyvavo ES šalių ministrų diskusijoje mokslo klausimais

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos neformalios konkurencingumo tarybos posėdyje. skaityti »

Vakarų Europos moksleivių ambicijos: norime pažinti Lietuvą ir išmokti lietuviškai

Pagal tarptautinę moksleivių programą YFU šiais metais į Lietuvą atvyksta šeši 16–18 metų mainų moksleiviai iš Olandijos, Šveicarijos bei Vokietijos, kurie pasiryžo ne tik įgauti tarptautinės patirties, susipažinti su Lietuva, kuri tampa vis ryškesniu tašku Europos kultūriniame, technologijų ir inovacijų žemėlapyje, bet ir išmokti lietuvių kalbą per mažiau nei metus. skaityti »

VGTU studentai sukūrė robotą humanoidą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mechatronikos ir robotikos studentų komanda, ruošdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą, sukūrė veikiantį robotą humanoidą. skaityti »

Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje. skaityti »

Narystė CERN Lietuvai atvertų dar platesnes galimybes

Siekiant detalizuoti tolimesnes bendradarbiavimo gaires ir stiprinti šalies narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybę, Ženevoje lankėsi VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija. skaityti »

Siekiantys kokybiškų studijų renkasi KTU

Pagal šį savaitgalį paskelbtus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, pirmuoju prioritetu Kauno technologijos universitetą (KTU) rinkosi 2 357 stojantieji. skaityti »