Įteiktos Mokslo premijos užsienio lietuviams

Publikuota: 2013 m. lapkričio 19 d. antradienis

Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos Mokslo premijos lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams.

Įteiktos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, ypatingai svarbu išsaugoti ar naujai užmegzti ryšius su užsienyje dirbančiais lietuviais mokslininkais. Šis bendravimas ypač vertingas, nes atneša naujų žinių ir idėjų, o bendra veikla duoda puikius rezultatus: Lietuvoje kuriami tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio įstaigomis.

Septintą kartą teikiamomis Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Apie mokslininkus
Niujorko Ješiva universiteto Alberto Einšteino medicinos koledžo profesorius Feliksas  Bukauskas Mokslo premija apdovanojamas už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Profesorius tiria  tarpląstelinius ryšius per plyšines jungtis ir šia tema yra publikavęs per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Jis yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) grantų vadovas ar vykdytojas.  Profesorius sudaro sąlygas Lietuvos mokslininkams ir doktorantams stažuotis savo laboratorijoje.

Kalifornijos Technologijos instituto  profesoriui, NASA astrofizikui Jonui Žmuidzinui premija paskirta už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje. Prof. J. Žmuidzinas – tarptautinio lygio  mokslininkas,  kurio darbai tapo reikšmingu indėliu Visatos tyrimų srityje, pagilino žinias apie žvaigždžių ir galaktikų formavimosi procesus. Profesorius yra vienas iš submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje (submilimetrinė astronomija - tai astronomijos ir astrofizikos dalis, kurios tikslas yra registruoti ir analizuoti iš kosmoso ateinančią elektromagnetinės spinduliuotės dalį esančią tarp mikrobangų ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės lyderių pasaulyje).  2011-aisias prof. J. Žmuidzinas paskirtas NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiuoju technologu. Jis koordinuoja ir prižiūri daugelį NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos kuruojamų kosminių misijų.

Vokietijos Frankfurto prie Maino J.V.Getės universitete dirbančiai profesorei Jolantai Gelumbeckaitei Mokslo premija skiriama už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Ji tiria senąją Lietuvos raštiją. Vienas iš jos reikšmingiausių darbų - parengta   dvitomė   Die  litauische  Wolfenbiitteller Postille   von  1573   (Lietuviškoji   1573  metų   Volfenbiutelio   postilė). Tai 16 amžiaus lietuviškas rankraštis, kuriame mokslininkė pateikė išsamius mokslinius komentarus ir originalo rekonstrukciją. Iš šio darbo tekstologijos principų ir preciziškumo dabar mokosi naujos mokslininkų kartos. Jos dėka lituanistinės medžiagos turinčioje Wolfenbüttelio Hercogo Augusto bibliotekoje stažavosi nemažai Lietuvos mokslininkų. Prof. J.Gelumbeckaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos moksliniame gyvenime, disertacijų gynimuose, konferencijose, skaito paskaitas Lietuvos studentams.

Premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą ir kitus iškilius mokslinius pasiekimus paskirta  Liverpulio John Moores  universiteto Statybos aplinkos mokyklos vyresniajai dėstytojai dr. Vidai Malienei.  Dr. V. Malienė vadovauja Lietuvos doktorantų mokiniams darbams, juos konsultuoja  ir  suteikia galimybę atvykti mokslinei  stažuotei bei pristatyti savo tyrimus Liverpulio John Moores universiteto bendruomenei. Taip pat konsultuoja VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo prie Finansų ministerijos specialistus. Yra daugelio mokslinių publikacijų prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė. Rūpinasi lietuvių išeivijos jaunosios kartos  švietimu, suteikia jiems galimybę dalyvauti studentų mainų programose Lietuvos universitetuose. V. Malienė yra  Mančesterio  lietuvių  bendruomenės narė, savo  mokslinę,  pedagoginę  ir kultūrinę  patirtį  perduoda šiaurės vakarų Anglijos  regione gyvenantiems  lietuviams,  į  Angliją  atvykusiems  studentams  iš  Lietuvos.  Taip  pat  ji skatina Anglijos  studentus  vykti  į  Lietuvą  pagal  mainų  programas,  susipažinti  su Lietuvos mokslu, studijomis ir  kultūra.

Apie Mokslo premiją
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 9 kandidatūras. 3 kandidatų paraiškų sulaukta iš JAV, 2 paraiškų iš Vokietijos ir po vieną kandidatą – iš Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Rusijos ir Saudo Arabijos. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau septintus metus. Iki šiol premijas yra gavę 21 mokslininkas.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Kviečiame į premijų laureatų viešas paskaitas

Lapkričio 19 d. 14 val. dr. Jono Žmuidzino paskaita „Kaip išsivystė submilimetrinė astronomija“ (Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto salė (IV aukšte), A. Goštauto g. 12)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Vidos Malienės paskaita „Nekilnojamojo turto vadyba ir teritorijų planavimas: nuo politikos per ekonomiką į žmogų“ (Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto 428 auditorija, Studentų g. 48, Kaunas)

Lapkričio 19 d. 15 val. dr. Jolantos Gelumbeckaitės paskaita „Peregrinatio librorum: nuo rankraščio iki korpuso“ (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija (I aukšte), Universiteto g. 5).

Lapkričio 20 d. 11 val. dr. Felikso Bukausko paskaita „Tarpląstelinės sąveikos per plyšines jungtis ypatumai normoje ir esant paveldimoms ligoms, susijusioms su koneksinų mutacijomis“ (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto posėdžių salė, Sukilėlių pr. 17, Kaunas).

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

MRU dalyvaus Vilniaus knygų mugėje

Mykolo Romerio universitetas vasario 19–22 dienomis dalyvaus Vilniaus knygų mugėje ir kvies aplankyti MRU Leidybos stendą 3 parodų salėje Lietuvos parodų centre „Litexpo“. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia moksleivius papasakoti savo kišenpinigių istoriją

Artėjant Vaikų finansinio švietimo savaitei, Lietuvos bankas skelbia kūrybinį konkursą moksleiviams „Mano kišenpinigių istorija“. Vaikai kviečiami dalytis savo patirtimi, ką galima nuveikti sumaniai taupant kišenpinigius. skaityti »

Popieriniai dienynai – nykstanti rūšis

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, beveik 86 % Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nebenaudoja popierinių dienynų. Todėl galima drąsiai teigti, kad informacinės technologijos yra neatsiejama moderniosios mokyklos dalis. skaityti »

Vilniaus universiteto rektoriaus posto siekia šeši kandidatai

Vilniaus universiteto Centrinėje rinkimų komisijoje buvo užregistruoti šeši asmenys, norintys eiti didžiausio Lietuvos universiteto rektoriaus pareigas. skaityti »

KTU magistro programa „Edukacinės technologijos“ gavo tarptautinį įvertinimą

Kauno technologijos universiteto (KTU) magistro studijų programa „Edukacinės technologijos“ tarptautinio vertinimo metu gavo patį aukščiausią įvertinimą – surinko 24 balus iš tiek pat galimų. skaityti »

Prasidėjo mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“

Vasario 5–7 d. LITEXPO parodų centre Vilniuje moksleivių laukia tradicinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Ją atidarė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas bei švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. skaityti »

Garsūs žmonės teigia – studijuoti tikrai verta

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atsidaro tarptautinė paroda „Studijos“. Trylika metų organizuojama paroda siekia supažindinti su studijomis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis ir naujausiomis profesijomis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste. skaityti »

LEU Lietuvos universitetų rektoriai diskutavo dėl atsakingesnio abiturientų požiūrio dėl studijų pasirinkimo

Kol moksleiviai „Aukštųjų mokyklų mugėje 2015“ domėjosi, kurią aukštąją mokyklą rinktis, š. m. sausio mėn. 30 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU), vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. skaityti »

VGTU taps žaliuoju universitetu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senatas patvirtino Žaliojo universiteto koncepciją, kuria siekiama prisidėti prie darnios visuomenės plėtros modernizuojant ir plėtojant turimos bei planuojamos infrastruktūros valdymą bei skiriant ypatingą dėmesį atsakingam ir racionaliam gamtinių išteklių naudojimui. skaityti »

Savo jėgas informacinių technologijų studentai išbandė robotikos srityje

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai, padedami dėstytojo Lino Būtėno, sukonstravo ir suprogramavo robotą platformą, mokančią priimti sprendimus. skaityti »