Įveikti „kietųjų“ mokslų fobiją – misija įmanoma

Publikuota: 2013 m. liepos 14 d. sekmadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams, kamuojamiems „kietųjų“ mokslų fobijų ar akademinių „uodegų“, nevertėtų nuleisti rankų, atsisakyti savo svajonių studijų ir ieškoti lengvesnių kelių.  KTU siūlomos išskirtinės studijų galimybės ne tik gabiems jaunuoliams, bet ir patiriantiems mokymosi sunkumų. Šiais studentais rūpinasi, visokeriopą paramą ir konsultacijas teikia KTU Studentų ugdymo centras (SUC) – pirmasis tokio pobūdžio akademinis centras Lietuvoje. 

Apie studentams kylančių mokymosi sunkumų priežastis, apie KTU teikiamą dalykinę pagalbą, o taip pat apie naujų, efektyvesnių pagalbos formų paieškas kalbėjomės su „kietųjų“ mokslų atstove, matematike, pedagoge–eksperte doc. dr. Vilija Dabrišiene, jau trečius metus vadovaujančia KTU Studentų ugdymo centrui. 

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria studijuojantys KTU ir kodėl? Galėčiau išskirti dvi pagrindines problemas, kurios sukelia mokymosi sunkumus ar net nesėkmes pirmojo kurso studentams. Pirmoji – nepakankamas mokyklinių žinių bagažas. O jis dažniausiai nepakankamas dėl to, kad moksleivis dešimtoje klasėje, dar gerai nežinodamas savo tikslų, nueina lengvesniu keliu ir nepasirenka tradiciškai sunkesniais laikomų mokomųjų dalykų – informatikos, fizikos, chemijos. Tačiau vėliau, kai jis apsisprendžia studijoms rinktis technologinius, fizinius ar biomedicinos mokslus, susiduria su rimtomis problemomis. 

Pateiksiu keletą pavyzdžių. Patyrinėjus į įvairius fakultetus įstojusių moksleivių brandos atestatus paaiškėjo, kad tik apie 75 proc. fizinius ir technologinius mokslus pasirinkusių moksleivių matematikos valstybinio egzamino įvertinimas yra per 20 proc.; tuo tarpu apie 3–7 proc. šiuos mokslus pasirinkusių moksleivių mokykloje matematiką mokėsi ,,bendruoju“ (,,B“) lygiu. 

Dar prastesnė padėtis su kitais mokomaisiais dalykais. Galime prognozuoti, kad apie 72 proc. mechanikos studijas pasirinkusių jaunuolių turės sunkumų studijuodami, mat informatiką mokykloje jie mokėsi ,,B“ lygiu, o 22 proc. iš viso nesimokė informatikos. Taip pat apie 13 proc. šio fakulteto studentų mokykloje visiškai nesimokė fizikos, 51 proc. visiškai nesimokė chemijos! 

Antroji priežastis, dėl kurios suklumpa net ir tie, kurie rodos turi pakankamai mokyklinių žinių – nemokėjimas mokytis. Ką tik mokyklą baigęs abiturientas dažnai dar neturi pakankamai susiformavusių savarankiško mokymosi įgūdžių. Mokymosi praktika mokykloje ir universitete skiriasi – kontrolės ir priežiūros universitete gerokai mažiau, o pasitikėjimo daugiau. Taigi iš studento tikimasi savikontrolės, gebėjimo savarankiškai organizuoti savo darbą, valdyti laiką. To tenka visiems skubiai išmokti. Kai kam pirmosios pamokos būna gana skaudžios. 

Yra dar kelios grupės studentų, kuriems labai reikalinga visokeriopa pagalba. Pirmiausiai – tai vyresni studentai, grįžę į universiteto suolus tęsti studijas po daugelio metų. Pastaruoju metu KTU daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Dėl mokyklinių programų skirtumų įvairiose užsienio šalyse, jiems taip pat gali kilti įvairių keblumų. Tai skatina mus tobulėti, augti, plėstis. 

Apibendrinant šias problemas galima daryti tam tikras išvadas. Kuo anksčiau sudominsime moksleivius fiziniais ir technologiniais mokslais, tuo jiems bus lengviau universitete. O tuo tarpu universitetas turi prisitaikyti prie esamos realybės ir padėti studentams įveikti mokymosi sunkumus. 

Kiekvienas į universitetą priimtas pirmakursis – jau mūsų studentas, todėl ir rūpintis juo turime kaip savu. Ir jei jis nori, deda pastangas, mes turėtume suteikti jam visas galimybes įveikti nesėkmes, mokytis  ir tobulėti. 

Kokie, jūsų manymu, stereotipai ir kokios baimės dažniausiai atgraso moksleivius nuo technologinių studijų ir kodėl? Užsienio literatūroje galima aptikti nemažai straipsnių, analizuojančių tiksliųjų mokslų, dažniausiai matematikos, mokymosi baimes ir jų priežastis.  Deja, ši tema Lietuvoje dar nėra nagrinėta. O tam, kad galėtume tas baimes nors šiek tiek nuraminti, reikėtų jas geriau suprasti. 

Remiantis liaudies pedagogika, tiesiog reikėtų pratinti vaikus nebijoti sunkumų. Juk viskas, kas ko nors verta, pasiekiama nelengvai. 

Kaip KTU padeda esamiems ir būsimiems studentams įveikti savo baimes ir iškylančius mokymosi sunkumus? Pirmojo kurso studentams rudens semestre organizavome išlyginamuosius matematikos, kai kuriuose fakultetuose ir informatikos, fizikos  kursus. Pavasario semestre pagalbą nusprendėme organizuoti šiek tiek kitaip – įrengėme konsultacijų kambarį. Prieš pat Naujuosius Metus aplankytas analogiškas matematinės pagalbos studentams centras Anglijos Loughborough universitete man paliko didžiulį įspūdį ir aš pabandžiau čia sukurti kažką panašaus. Tai ,,drop in“ stiliaus konsultacijos – be išankstinės registracijos, be tvarkaraščio. Sprendei namuose uždavinį, kilo sunkumų – užbėgai ir pasikonsultavai.  Kada nori, kiek nori ir su kuo nori. Tiesiog internete yra skelbiamas šio centro darbo laikas ir konsultuojančių dėstytojų bei studentų savanorių, pavardės. 

Beje, atkreipėme dėmesį, kad kai kurie studentai ateina į šį kambarį ne tik tada, kai reikia pagalbos. Tiesiog, kai aplink visi mokosi, lengviau mokytis ir pačiam. Be to, čia visada gali pasiklausti, jei kas nors neaišku. 

Studentai šiais laikais labai užsiėmę. Ar lengvai randate savanorių, norinčių ir galinčių padėti savo studijų draugams? Išties labai norėčiau pagirti ir pasididžiuoti savo studentais savanoriais. Sausio mėnesį parašiau laišką Sustiprintų studijų grupės (SSG) studentams prašydama pagalbos. Atsirado keturi savanoriai, kurie visą pavasario semestrą 2–4 valandas per savaitę praleisdavo studentų konsultacijų kambaryje konsultuodami visus norinčius. Tai KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentai  – Tadas Telksnys, Pranas Žiaukas  ir Alfonsas Juršėnas, KTU Informatikos fakulteto studentas  Paulius Hakas. Šie studentai savo laisvu laiku atliko tikrai labai svarbų ir reikalingą darbą. Vienkartines konsultacijas teikė ir kai kurie kiti SSG studentai. Tiesiog kartais į mus kreipdavosi koks nors studentas, kuriam prireikdavo pagalbos iš tokio dalyko, kurio konsultacijų neorganizuodavome, pvz., chemijos. Tada kreipdavomės į Chemijos technologijos fakulteto studentą Justiną Balčiūtę, ar kitus. Niekas neatsisakydavo padėti. 

Kita vertus, dirbdami konsultacijų kambaryje susidūrėme ir su tam tikrais nesusipratimais. Kartais studentai nevisiškai supranta, kad mokytis vis tiek turi jie patys. Pasitaikė atvejų, kai ateina studentas į konsultacijų kambarį, padeda dėstytojui ant stalo savo namų darbo užduotis ir taria: ,,Po dviejų valandų sugrįšiu pasiimti išspręstų“. Labai netolygiai ir pasiskirsto studentų srautai – savaitė visiškai tuščia, o kitą savaitę, kai vyksta atsiskaitymai, – didžiulis lankytojų antplūdis. 

Taigi, praėjo pirmasis mūsų konsultacijų kambario darbo pusmetis. Įgijome patirties, pamatėme trūkumus. Mokysimės iš jų ir tobulėsime. 

Kokie studentų atsiliepimai? Ar ši pagalba jiems išties efektyvi? Šį pavasarį matematikos egzamino metu visi pirmakursiai atsakė į mūsų pateiktos anketos klausimus. Kol kas vis dar analizuojame gautus rezultatus, tačiau jau galime įvardyti tam tikras tendencijas. 

Didžioji dauguma dalyvavusių apklausoje teigia, kad mokymosi pagalba jiems yra būtina – ypač mokantis matematikos. Dauguma studentų teigiamai atsiliepė ir apie papildomus „išlyginamuosius“ užsiėmimus, ir apie konsultacijų kambarį. Kaip didelį privalumą visi įvertino galimybę laisvai pasirinkti konsultaciją laiką ir dėstytoją. 

Tačiau apklausa atskleidė ir tam tikrus trūkumus. Vis dar ne visi studentai randa informaciją apie konsultacijas, kai kurie pasigenda didesnio dėstytojų dėmesio, geranoriškumo. Juk paprastai tie, kurie atsilieka nuo savo bendramokslių, išgyvena tam tikrą stresą, jautriau reaguoja į kritiką, nesėkmes. Todėl labai svarbu, kad konsultuojantis dėstytojas būtų geranoriškas ir nepaprastai kantrus. Apibendrinę ir įvertinę visus apklausos rezultatus mes tikrai bandysime savo veiklą tobulinti. 

Šiais metais pasikeitė KTU Studentų ugdymo centro pavadinimas. Ar tai reiškia, kad keičiasi centro veiklos pobūdis? Kas naujo planuojama šiais metais mokslo metais? Planų kitiems mokslo metams tikrai turime. Pirmiausiai, jau rugsėjo mėnesį turi pasirodyti pirmasis matematikos mokomosios medžiagos, skirtos studentų konsultavimui, komplektas. Šiuo metu jį kruopščiai rengia mūsų Universiteto matematikos dėstytojai. 

Kaip žinia, studentams skirti vadovėliai pakankamai sudėtingi, be to, juose tikrai nerasi paprasčiausių dalykų, kuriuos turėjai mokėti dar mokykloje, tačiau užmiršai. Ši mokomoji medžiaga primins viską, net ir – kaip iš 3 atimti 7. Ji rengiama atskirais lapais, po vieną lapą kiekvienai temai. Stengiamasi, kad ji būtų kuo aiškesnė, paprastesnė ir prieinamesnė. Universiteto studentai galės laisvai skaityti šią medžiagą internete, ji bus laisvai prieinama ir studentų konsultavimo kambaryje. 

Vėliau planuojama rengti ir kitų mokomųjų dalykų pagalbinę mokomąją medžiagą. Norėtume pritraukti daugiau konsultantų–savanorių, labiau bendradarbiauti su studentų atstovybėmis, gerinti informacijos pirmakursiams sklaidą. Dar nevisiškai apsisprendėme dėl pagalbos formų rudens semestru, mat jų pasirinkimas tiesiogiai priklausys nuo jau minėtos anketinės apklausos rezultatų. Bet kuriuo atveju pagalba bus. Ir laukiame visų, kuriems ši pagalba reikalinga. Visada galima rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Šaltinis: universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »