Įveikti „kietųjų“ mokslų fobiją – misija įmanoma

Publikuota: 2013 m. liepos 14 d. sekmadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams, kamuojamiems „kietųjų“ mokslų fobijų ar akademinių „uodegų“, nevertėtų nuleisti rankų, atsisakyti savo svajonių studijų ir ieškoti lengvesnių kelių.  KTU siūlomos išskirtinės studijų galimybės ne tik gabiems jaunuoliams, bet ir patiriantiems mokymosi sunkumų. Šiais studentais rūpinasi, visokeriopą paramą ir konsultacijas teikia KTU Studentų ugdymo centras (SUC) – pirmasis tokio pobūdžio akademinis centras Lietuvoje. 

Apie studentams kylančių mokymosi sunkumų priežastis, apie KTU teikiamą dalykinę pagalbą, o taip pat apie naujų, efektyvesnių pagalbos formų paieškas kalbėjomės su „kietųjų“ mokslų atstove, matematike, pedagoge–eksperte doc. dr. Vilija Dabrišiene, jau trečius metus vadovaujančia KTU Studentų ugdymo centrui. 

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria studijuojantys KTU ir kodėl? Galėčiau išskirti dvi pagrindines problemas, kurios sukelia mokymosi sunkumus ar net nesėkmes pirmojo kurso studentams. Pirmoji – nepakankamas mokyklinių žinių bagažas. O jis dažniausiai nepakankamas dėl to, kad moksleivis dešimtoje klasėje, dar gerai nežinodamas savo tikslų, nueina lengvesniu keliu ir nepasirenka tradiciškai sunkesniais laikomų mokomųjų dalykų – informatikos, fizikos, chemijos. Tačiau vėliau, kai jis apsisprendžia studijoms rinktis technologinius, fizinius ar biomedicinos mokslus, susiduria su rimtomis problemomis. 

Pateiksiu keletą pavyzdžių. Patyrinėjus į įvairius fakultetus įstojusių moksleivių brandos atestatus paaiškėjo, kad tik apie 75 proc. fizinius ir technologinius mokslus pasirinkusių moksleivių matematikos valstybinio egzamino įvertinimas yra per 20 proc.; tuo tarpu apie 3–7 proc. šiuos mokslus pasirinkusių moksleivių mokykloje matematiką mokėsi ,,bendruoju“ (,,B“) lygiu. 

Dar prastesnė padėtis su kitais mokomaisiais dalykais. Galime prognozuoti, kad apie 72 proc. mechanikos studijas pasirinkusių jaunuolių turės sunkumų studijuodami, mat informatiką mokykloje jie mokėsi ,,B“ lygiu, o 22 proc. iš viso nesimokė informatikos. Taip pat apie 13 proc. šio fakulteto studentų mokykloje visiškai nesimokė fizikos, 51 proc. visiškai nesimokė chemijos! 

Antroji priežastis, dėl kurios suklumpa net ir tie, kurie rodos turi pakankamai mokyklinių žinių – nemokėjimas mokytis. Ką tik mokyklą baigęs abiturientas dažnai dar neturi pakankamai susiformavusių savarankiško mokymosi įgūdžių. Mokymosi praktika mokykloje ir universitete skiriasi – kontrolės ir priežiūros universitete gerokai mažiau, o pasitikėjimo daugiau. Taigi iš studento tikimasi savikontrolės, gebėjimo savarankiškai organizuoti savo darbą, valdyti laiką. To tenka visiems skubiai išmokti. Kai kam pirmosios pamokos būna gana skaudžios. 

Yra dar kelios grupės studentų, kuriems labai reikalinga visokeriopa pagalba. Pirmiausiai – tai vyresni studentai, grįžę į universiteto suolus tęsti studijas po daugelio metų. Pastaruoju metu KTU daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Dėl mokyklinių programų skirtumų įvairiose užsienio šalyse, jiems taip pat gali kilti įvairių keblumų. Tai skatina mus tobulėti, augti, plėstis. 

Apibendrinant šias problemas galima daryti tam tikras išvadas. Kuo anksčiau sudominsime moksleivius fiziniais ir technologiniais mokslais, tuo jiems bus lengviau universitete. O tuo tarpu universitetas turi prisitaikyti prie esamos realybės ir padėti studentams įveikti mokymosi sunkumus. 

Kiekvienas į universitetą priimtas pirmakursis – jau mūsų studentas, todėl ir rūpintis juo turime kaip savu. Ir jei jis nori, deda pastangas, mes turėtume suteikti jam visas galimybes įveikti nesėkmes, mokytis  ir tobulėti. 

Kokie, jūsų manymu, stereotipai ir kokios baimės dažniausiai atgraso moksleivius nuo technologinių studijų ir kodėl? Užsienio literatūroje galima aptikti nemažai straipsnių, analizuojančių tiksliųjų mokslų, dažniausiai matematikos, mokymosi baimes ir jų priežastis.  Deja, ši tema Lietuvoje dar nėra nagrinėta. O tam, kad galėtume tas baimes nors šiek tiek nuraminti, reikėtų jas geriau suprasti. 

Remiantis liaudies pedagogika, tiesiog reikėtų pratinti vaikus nebijoti sunkumų. Juk viskas, kas ko nors verta, pasiekiama nelengvai. 

Kaip KTU padeda esamiems ir būsimiems studentams įveikti savo baimes ir iškylančius mokymosi sunkumus? Pirmojo kurso studentams rudens semestre organizavome išlyginamuosius matematikos, kai kuriuose fakultetuose ir informatikos, fizikos  kursus. Pavasario semestre pagalbą nusprendėme organizuoti šiek tiek kitaip – įrengėme konsultacijų kambarį. Prieš pat Naujuosius Metus aplankytas analogiškas matematinės pagalbos studentams centras Anglijos Loughborough universitete man paliko didžiulį įspūdį ir aš pabandžiau čia sukurti kažką panašaus. Tai ,,drop in“ stiliaus konsultacijos – be išankstinės registracijos, be tvarkaraščio. Sprendei namuose uždavinį, kilo sunkumų – užbėgai ir pasikonsultavai.  Kada nori, kiek nori ir su kuo nori. Tiesiog internete yra skelbiamas šio centro darbo laikas ir konsultuojančių dėstytojų bei studentų savanorių, pavardės. 

Beje, atkreipėme dėmesį, kad kai kurie studentai ateina į šį kambarį ne tik tada, kai reikia pagalbos. Tiesiog, kai aplink visi mokosi, lengviau mokytis ir pačiam. Be to, čia visada gali pasiklausti, jei kas nors neaišku. 

Studentai šiais laikais labai užsiėmę. Ar lengvai randate savanorių, norinčių ir galinčių padėti savo studijų draugams? Išties labai norėčiau pagirti ir pasididžiuoti savo studentais savanoriais. Sausio mėnesį parašiau laišką Sustiprintų studijų grupės (SSG) studentams prašydama pagalbos. Atsirado keturi savanoriai, kurie visą pavasario semestrą 2–4 valandas per savaitę praleisdavo studentų konsultacijų kambaryje konsultuodami visus norinčius. Tai KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentai  – Tadas Telksnys, Pranas Žiaukas  ir Alfonsas Juršėnas, KTU Informatikos fakulteto studentas  Paulius Hakas. Šie studentai savo laisvu laiku atliko tikrai labai svarbų ir reikalingą darbą. Vienkartines konsultacijas teikė ir kai kurie kiti SSG studentai. Tiesiog kartais į mus kreipdavosi koks nors studentas, kuriam prireikdavo pagalbos iš tokio dalyko, kurio konsultacijų neorganizuodavome, pvz., chemijos. Tada kreipdavomės į Chemijos technologijos fakulteto studentą Justiną Balčiūtę, ar kitus. Niekas neatsisakydavo padėti. 

Kita vertus, dirbdami konsultacijų kambaryje susidūrėme ir su tam tikrais nesusipratimais. Kartais studentai nevisiškai supranta, kad mokytis vis tiek turi jie patys. Pasitaikė atvejų, kai ateina studentas į konsultacijų kambarį, padeda dėstytojui ant stalo savo namų darbo užduotis ir taria: ,,Po dviejų valandų sugrįšiu pasiimti išspręstų“. Labai netolygiai ir pasiskirsto studentų srautai – savaitė visiškai tuščia, o kitą savaitę, kai vyksta atsiskaitymai, – didžiulis lankytojų antplūdis. 

Taigi, praėjo pirmasis mūsų konsultacijų kambario darbo pusmetis. Įgijome patirties, pamatėme trūkumus. Mokysimės iš jų ir tobulėsime. 

Kokie studentų atsiliepimai? Ar ši pagalba jiems išties efektyvi? Šį pavasarį matematikos egzamino metu visi pirmakursiai atsakė į mūsų pateiktos anketos klausimus. Kol kas vis dar analizuojame gautus rezultatus, tačiau jau galime įvardyti tam tikras tendencijas. 

Didžioji dauguma dalyvavusių apklausoje teigia, kad mokymosi pagalba jiems yra būtina – ypač mokantis matematikos. Dauguma studentų teigiamai atsiliepė ir apie papildomus „išlyginamuosius“ užsiėmimus, ir apie konsultacijų kambarį. Kaip didelį privalumą visi įvertino galimybę laisvai pasirinkti konsultaciją laiką ir dėstytoją. 

Tačiau apklausa atskleidė ir tam tikrus trūkumus. Vis dar ne visi studentai randa informaciją apie konsultacijas, kai kurie pasigenda didesnio dėstytojų dėmesio, geranoriškumo. Juk paprastai tie, kurie atsilieka nuo savo bendramokslių, išgyvena tam tikrą stresą, jautriau reaguoja į kritiką, nesėkmes. Todėl labai svarbu, kad konsultuojantis dėstytojas būtų geranoriškas ir nepaprastai kantrus. Apibendrinę ir įvertinę visus apklausos rezultatus mes tikrai bandysime savo veiklą tobulinti. 

Šiais metais pasikeitė KTU Studentų ugdymo centro pavadinimas. Ar tai reiškia, kad keičiasi centro veiklos pobūdis? Kas naujo planuojama šiais metais mokslo metais? Planų kitiems mokslo metams tikrai turime. Pirmiausiai, jau rugsėjo mėnesį turi pasirodyti pirmasis matematikos mokomosios medžiagos, skirtos studentų konsultavimui, komplektas. Šiuo metu jį kruopščiai rengia mūsų Universiteto matematikos dėstytojai. 

Kaip žinia, studentams skirti vadovėliai pakankamai sudėtingi, be to, juose tikrai nerasi paprasčiausių dalykų, kuriuos turėjai mokėti dar mokykloje, tačiau užmiršai. Ši mokomoji medžiaga primins viską, net ir – kaip iš 3 atimti 7. Ji rengiama atskirais lapais, po vieną lapą kiekvienai temai. Stengiamasi, kad ji būtų kuo aiškesnė, paprastesnė ir prieinamesnė. Universiteto studentai galės laisvai skaityti šią medžiagą internete, ji bus laisvai prieinama ir studentų konsultavimo kambaryje. 

Vėliau planuojama rengti ir kitų mokomųjų dalykų pagalbinę mokomąją medžiagą. Norėtume pritraukti daugiau konsultantų–savanorių, labiau bendradarbiauti su studentų atstovybėmis, gerinti informacijos pirmakursiams sklaidą. Dar nevisiškai apsisprendėme dėl pagalbos formų rudens semestru, mat jų pasirinkimas tiesiogiai priklausys nuo jau minėtos anketinės apklausos rezultatų. Bet kuriuo atveju pagalba bus. Ir laukiame visų, kuriems ši pagalba reikalinga. Visada galima rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Šaltinis: universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »