Jaunieji mokslininkai: būtina suvienodinti doktorantų dėstymo universitetuose praktiką

Publikuota: 2012 m. kovo 29 d. ketvirtadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad pedagoginės doktorantų praktikos tvarka Lietuvos universitetuose ženkliai skiriasi. Daugumoje aukštųjų mokyklų doktorantams privalu dėstyti, tačiau tokios praktikos įtaka studijoms bei apmokėjimo tvarka – nėra vieninga ir nuosekli. LJMS manymu, būtina nustatyti geriausius pavyzdžius bei pradėti juos taikyti visiems Lietuvos doktorantams.

„Doktorantų dėstymo tvarka priklauso nuo daugelio veiksnių: institucijos vadovo požiūrio, dėstomų dalykų kiekio ir pobūdžio, institucijos ilgalaikių mokslingumo rodiklių ir kitų objektyvių bei subjektyvių kriterijų. Kai kuriose institucijose į reikalavimą dėstyti atsižvelgiama pagal poreikį. Pasitaiko atvejų, kai net to paties universiteto ar net fakulteto doktorantai turi nevienodas sąlygas. Vienur doktorantų darbas su studentais – vertinamas ir už jį atsiskaitoma, tačiau kitose aukštosiose mokyklose doktorantų dėstymas vertinamas kaip prievolė. Tokia skirtinga praktika ir dvejopi standartai neprisideda prie motyvuojančios aplinkos ir paskatų doktorantams“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Mykolo Romerio universiteto doktorantas Ramojus Reimeris atkreipia dėmesį, kad valstybė deda dideles administracines ir finansines pastangas, kad didintų doktorantų skaičių ir jų studijų kokybę, pritrauktų į Lietuvą jaunų tyrėjų iš užsienio, tačiau kai kuriuose universitetuose taikoma praktika, jog doktorantas turi „atidirbti“ už studijoms iš valstybės gaunamą stipendiją universiteto naudai yra demotyvuojanti ir nedaranti jokio prestižo aukštajai mokyklai.

Dr. V.Petrikaitės teigimu, į doktorantų dėstymo praktiką derėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį vien dėl to, kad jau eilę metų kalbame apie vangiai atsinaujinantį pedagoginį personalą aukštosiose mokyklose. O patys doktorantai komfortiškiau jaučiasi ten, kur universitetai yra suinteresuoti naujų dėstytojų ugdymu ir sudaro sąlygas jų, kaip būsimų lektorių dėstymo įgūdžiams formuoti, bendravimo su auditorija kompetencijoms ugdyti. Tuo metu kiti universitetai pasižymi tuo, kad dalis doktorantų juose negali įsidarbinti apskritai, o likusieji – neproporcingai apkraunami tiek, kad nukenčia jų mokslinė veikla. Ten, kur dėstytojams trūksta valandų, doktoranto pedagoginis darbas pakeičiamas kitokio pobūdžio darbu.

„Doktoranto statuso sudvejinimas, kai sudaromos nuolatinių studijų studentų sąlygos, tačiau keliami griežti moksliniai reikalavimai, kelia painiavą. Vieningos doktorantų įdarbinimo praktikos stoka nepadeda institucijose užtikrinti ir tinkamos mokslo bei studijų kokybės. Situaciją pagerintų vieningas doktorantų pedagoginės praktikos reglamentavimas. Šiuo tikslu praverstų išskirti sėkmingiausius pavyzdžius ir surasti galimybę suvienodinti egzistuojančias praktikas“, – teigia dr. V. Petrikaitė.

Anot LJMS, taip pat vertėtų rasti ir bendrą vardiklį dėl atlygio už doktorantų pedagoginį darbą, nes šiuo metu egzistuojanti praktika, kai vienoje aukštojoje mokykloje už tokį darbą yra mokamas atlygis, o kitoje – ne, yra ydinga.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »