Jaunieji mokslininkai: būtina suvienodinti doktorantų dėstymo universitetuose praktiką

Publikuota: 2012 m. kovo 29 d. ketvirtadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad pedagoginės doktorantų praktikos tvarka Lietuvos universitetuose ženkliai skiriasi. Daugumoje aukštųjų mokyklų doktorantams privalu dėstyti, tačiau tokios praktikos įtaka studijoms bei apmokėjimo tvarka – nėra vieninga ir nuosekli. LJMS manymu, būtina nustatyti geriausius pavyzdžius bei pradėti juos taikyti visiems Lietuvos doktorantams.

„Doktorantų dėstymo tvarka priklauso nuo daugelio veiksnių: institucijos vadovo požiūrio, dėstomų dalykų kiekio ir pobūdžio, institucijos ilgalaikių mokslingumo rodiklių ir kitų objektyvių bei subjektyvių kriterijų. Kai kuriose institucijose į reikalavimą dėstyti atsižvelgiama pagal poreikį. Pasitaiko atvejų, kai net to paties universiteto ar net fakulteto doktorantai turi nevienodas sąlygas. Vienur doktorantų darbas su studentais – vertinamas ir už jį atsiskaitoma, tačiau kitose aukštosiose mokyklose doktorantų dėstymas vertinamas kaip prievolė. Tokia skirtinga praktika ir dvejopi standartai neprisideda prie motyvuojančios aplinkos ir paskatų doktorantams“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Mykolo Romerio universiteto doktorantas Ramojus Reimeris atkreipia dėmesį, kad valstybė deda dideles administracines ir finansines pastangas, kad didintų doktorantų skaičių ir jų studijų kokybę, pritrauktų į Lietuvą jaunų tyrėjų iš užsienio, tačiau kai kuriuose universitetuose taikoma praktika, jog doktorantas turi „atidirbti“ už studijoms iš valstybės gaunamą stipendiją universiteto naudai yra demotyvuojanti ir nedaranti jokio prestižo aukštajai mokyklai.

Dr. V.Petrikaitės teigimu, į doktorantų dėstymo praktiką derėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį vien dėl to, kad jau eilę metų kalbame apie vangiai atsinaujinantį pedagoginį personalą aukštosiose mokyklose. O patys doktorantai komfortiškiau jaučiasi ten, kur universitetai yra suinteresuoti naujų dėstytojų ugdymu ir sudaro sąlygas jų, kaip būsimų lektorių dėstymo įgūdžiams formuoti, bendravimo su auditorija kompetencijoms ugdyti. Tuo metu kiti universitetai pasižymi tuo, kad dalis doktorantų juose negali įsidarbinti apskritai, o likusieji – neproporcingai apkraunami tiek, kad nukenčia jų mokslinė veikla. Ten, kur dėstytojams trūksta valandų, doktoranto pedagoginis darbas pakeičiamas kitokio pobūdžio darbu.

„Doktoranto statuso sudvejinimas, kai sudaromos nuolatinių studijų studentų sąlygos, tačiau keliami griežti moksliniai reikalavimai, kelia painiavą. Vieningos doktorantų įdarbinimo praktikos stoka nepadeda institucijose užtikrinti ir tinkamos mokslo bei studijų kokybės. Situaciją pagerintų vieningas doktorantų pedagoginės praktikos reglamentavimas. Šiuo tikslu praverstų išskirti sėkmingiausius pavyzdžius ir surasti galimybę suvienodinti egzistuojančias praktikas“, – teigia dr. V. Petrikaitė.

Anot LJMS, taip pat vertėtų rasti ir bendrą vardiklį dėl atlygio už doktorantų pedagoginį darbą, nes šiuo metu egzistuojanti praktika, kai vienoje aukštojoje mokykloje už tokį darbą yra mokamas atlygis, o kitoje – ne, yra ydinga.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »