„Jaunimo stipendijos“ laimėtojų pinigai – ir kilniems tikslams

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 3 d. pirmadienis

Rugsėjo 19 d., minint Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), o kartu ir jaunimo politikos dvidešimtmetį Lietuvoje – bus paskelbtas šių metų „Jaunimo stipendijos“ laimėtojas. Vienam iš dešimties šiemet į stipendiją pretenduojančių magistro tiriamųjų darbų autorių, kaip ir praėjusiais metais, bus įteikta 1 000 Lt suma. Pasak praėjusių metų laimėtojos Irenos Daubarienės, ji savo stipendiją panaudojo ne tik asmeniniams tikslams, bet dalį jos skyrė ir labdarai. Apie tai, ar tikėjosi laimėti „Jaunimo stipendiją“ bei kaip pasirįžti dalyvauti tokiuose konkursuose – interviu su ja.

Kaip nusprendėte pateikti savo darbą „Jaunimo stipendijos“ konkursui? Ar nebuvo dvejonių, juk nemaža dalis studentų, net ir žinodami apie tokią galimybę – nepasitiki savimi ir galimybemis.

Lygiai prieš metus, praėjusią vasarą, pamačiau kvietimą teikti magistrinius darbus ,,Jaunimo stipendijos“ konkursui. Nors buvau ką tik, prieš keletą savaičių, sėkmingai apgynusi savo magistrinį darbą ,,Neformaliojo vaikų švietimo politikos įgyvendinimas: Telšių rajono savivaldybės atvejis“, tačiau paskaičiusi konkursui galimų teikti darbų temas, kitus reikalavimus – nė nepagalvojau apie savąjį darbą. Tuomet mąsčiau, kam galėčiau nusiųsti gautą informaciją ir paraginti dalyvauti minėtame konkurse.

Tačiau vis dėlto – nusprendėte darbą atsiųsti?

Gal tik po kokios savaitės, besitvarkant namuose, į galvą atėjo tikrai labai netikėta mintis: ,,Juk mano pačios darbas visai atitinka temą, gal jį reikėtų pristatyti konkursui?“. Paėmusi savo darbą dar kartą perverčiau ir pagalvojau, kad tikrai yra įdomios ir naudingos medžiagos, kurią būtų galima naudoti plačiau – ne tik rajono mastu. Norėjosi pasidalinti ir parodyti, kad nedideliame rajone taip pat atpažįstamos kylančios problemos, atliekami aktualūs tyrimai, kuriama neformaliojo vaikų švietimo teikimo sistema ir pan. Būtent noras ir tikslas pasidalinti parengtu darbu ir padėjo apsispręsti jį pateikti konkursui.

O nusprendusi pasidalinti, kaip pati sakote, savo darbu, o kartu ir idėjomis – ar tikėjotės, jog jis gali tapti nugalėtoju?

Apie tai tikrai nesusimąsčiau. Jei būtų buvę paskelbta, kad bus skirtos kelios stipendijos, gal būčiau tikėjusis pretenduoti į bent vieną iš jų, bet dabar aiškiai buvo parašyta, kad bus skirta tik viena stipendija geriausiam iš darbų. Žinodama, kiek konkurso tema šiuo metu aktuali ir kiek apskritai yra Lietuvoje aukštųjų mokyklų, kurių magistrai gali pretenduoti į stipendiją, nugalėti tikrai nesitikėjau. Kaip jau ir minėjau, mano pagrindinis tikslas buvo tuo darbu pasidalinti. Pagalvojau, kad, gali būti, jog konkursui pateikti darbai bus naudojami tiriamaisiais tikslais.

O ką nuveikėte su laimėta stipendija? Juk 1 000 lt ne tokia ir maža suma. Išleidote ją rimtiems pirkiniams, o gal – pramogoms?

Esu sau pasižadėjusi, kad kokį piniginį prizą belaimėčiau, ne mažiau nei 10 proc. jo skirti kokiam nors prasmingam tikslui. Pavyzdžiui, paaukoju kokiai nors organizacijai arba padedu kažkam. Šį kartą tam skyriau net 15 proc. Likusią sumą teko išleisti netikėtai iškilusioms, bet šeimai labai svarbioms reikmėms.

Ką patartumėte tiems studentams, kurie taip ir nepateikia savo darbų, nes mano, jog jų darbai nėra pakankamai geri arba bijo konkurencijos?

Jeigu darbas, kurį parengėte, atitinka konkurso reikalavimus ir yra jūsų pačių mintyse ir širdyje išnešiotas, tapęs aktualiu ir savu – manau drąsiai galite jį teikti konkursui. Tai, kad jis neatrodo iki galo tobulas, visai normalu, nes tuomet, kai į temą labai įsigilinama, ji tampa kasdien vis aktualesnė, atsiranda vis naujos informacijos, kuria darbą galima pildyti, ir taip be galo. Svarbu suvokti, kad šis konkretus darbas yra tai, ką šiuo metu geriausiai su savo turimais resursais galėjote parengti, ir priimti jį kaip baigtinį, kuris ateityje, jei bus aktualu, galimas plėtoti, tobulinti.

Ar jūsų magistrinio darbo tema – praverčia jums kasdieniniame darbe?

Taip, praverčia. Labai smagu, kad tuomet, kai darbas buvo įvertintas Lietuvoje, juo susidomėta ir Telšių rajone, jo kompiuterinę versiją panoro gauti ne tik kai kurios jaunimo organizacijos, bet ir keletas rajono savivaldybės Tarybos narių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »