Jauno lietuvio architekto rankose – pasaulinis apdovanojimas už inovaciją tvarios architektūros srityje

Publikuota: 2012 m. balandžio 4 d. trečiadienis

Viename svarbiausių pasaulyje tvarios architektūros ir statybos apdovanojimų „Holcim Awards 2012“, lietuvio architekto Povilo Čepaičio ir jo bendramokslių išrasta plastiškų betono elementų gamybos sistema apdovanota trečiąja vieta kategorijoje „Už inovacijas“.

Šveicarijos betono gamintoja kompanija „Holcim“ apdovanojimų už tvarią architektūrą konkursą organizuoja nuo 2005 m. Kas 3 metus vykstančio konkurso tikslas – išrinkti projektus, kurie praplečia supratimą apie tvarią statybą, propaguoja fizinės, socialinės aplinkos kokybę bei ekonominį racionalumą, o tuo pačiu architektūros estetinę kokybę. Konkurse apdovanojami tvarios architektūros projektai, realizuoti pastatai, o specialioje kategorijoje – technologinės inovacijos. Šiemetiniam „Holcim“ konkursui buvo pateikta apie 6000 projektų iš 146 šalių.

Trečiosios vietos apdovanojimą ir 15 000 JAV dolerių premiją Architektūros Asociacijos Architektūros mokykloje (AA School of Architecture), Londone magistro studijas baigęs P.Čepaitis kartu su bendramoksliais LLuis Enrique, Diego Ordoñez ir Carlos Piles gavo už savo baigiamąjį magistro darbą – efektyvią sistemą „Cast on Cast“ sudėtingos geometrijos betoniniams elementams gaminti.

Pasak P.Čepaičio, šiuolaikinėje architektūroje itin dažnai naudojamos plastiškos kompiuterinėmis programomis sukurtos formos, kurias, deja, iki šiol įgyvendinti yra sudėtinga ir brangu. P.Čepaičio ir jo bendramokslių komanda, vadovaujama dėstytojų Yusuke Obuchi (Japonija) ir Rob Stuart–Smith (Australija) ėmėsi iššūkio sukurti efektyvų, tvarų ir universalų metodą netradicinių formų architektūrai realizuoti.

Sistemą „Cast on Cast“ sudaro 2 dalys: analitinė–matematinė ir realizacijos. Pirmojo – parametrizavimo – proceso metu, naudojantis suprogramuoti algoritmu, architekto suprojektuotas trimatis paviršius suskaidomas į smulkius analogiško dydžio komponentus (paneles, plyteles, fasadines plokštes) taip, kad juos būtu galima sudėti vieną ant kito į kompaktiškus „bokštus“.

Komponentus apibrėžiančios koordinatės persiunčiamos kompiuteriu valdomam robotui mašinai. Pagaminus pirmąjį elementą, ant jo liejama klampi medžiaga (cementas, molis, polimerai ar pan.) ir formuojamas antrasis, ant kurio – trečiasis ir t.t. Visi išlieti komponentai kompaktiškais bokštais gabenami į statybos aikštelę ir joje surenkami.

Tarptautinei žiuri imponavo ne tik sistemos „Cast on Cast“ suteikiama galimybė įgyvendinti ambicingų formų dizainą, bet ir tai, jog projektavimo, gamybos ir statybos proceso metu itin racionaliai naudojami medžiagų ir ekonominiai resursai.

Metodas „Cast on Cast“ jau išbandytas ir realybėje – bendradarbiaujant su Ispanijos architektais „GGLab“, 2011 m. rudenį buvo sukurtos ir pagamintos lenktos keraminės plytelės paviljono podiumui.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »