KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

Publikuota: 2014 m. lapkričio 27 d. ketvirtadienis

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, – išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti visko.

Fizikos mokslų daktaras, Estijos parlamento narys, buvęs Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Gynybos ministras, Tartu universiteto rektorius sakė, kad įsitikinimas, jog universitetų dėstytojai žino viską 100 procentų yra klaidingas. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios paskaitos metu J. Aaviksoo ne kartą pabrėžė faktą, kad viską išmokti – neįmanoma.

Noras viską žinoti ir bandymas tai padaryti visomis įmanomomis priemonėmis skatina nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais jausmą, tampame pikti, nelaimingi ir rūstus. Bandymas „sugerti“ visas žinias veda ne į tobulėjimą, o į akligatvį.

„Tai supratus, tampa lengviau gyventi ir dirbti bei realiai vertinti savo galimybes. 21-ojo amžiaus mokslo struktūroje dažnai valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai, ir tai suvokti yra labai svarbu“, – klausytojams sakė garsus Estijos politikas ir akademikas.

Paskaitos dalyvius profesorius patikino, kad diplomo gavimas ir mokslinio laipsnio įgijimas šio amžiaus kontekste nėra pats reikšmingiausias dalykas. Svarbiausi yra bendrieji ir derybų įgūdžiai: komunikacija, galimybė bendradarbiauti, bendrauti, mokėti įsiklausyti ir gebėti analizuoti problemas.

„Įgūdžiai ir tik įgūdžiai, kuriuos įgysiu besimokydamas universitete ir kuriuos ateityje galėsiu su užtarnautu pasididžiavimu įtraukti į savo gyvenimo aprašymą, nulems sėkmę ieškant darbo, vėliau – siekiant karjeros. Ne laiko kiekis, praleistas mokantis, nesvarbu, ar tai būtų 10 ar 30 metų, bus svarbus būsimam darbdaviui, o turimi įgūdžiai, kuriuos reikės pritaikyti realioje pozicijoje“, – patikino svečias iš Estijos.

Į politiką pasukusio akademiko teigimu, reikia mokėti ne tik amatą, bet ir komunikuoti, dirbti komandoje.

„Nesiūlau atsisakyti viso formalaus mokslo, bet iš modernios visuomenės upės išplauks tik tie, kurie mokės atsirinkti tai, kas bus svarbu ir reikalinga jų ateities profesiniame kelyje ir gebės tam tikrų dalykų mokytis savarankiškai. Labai svarbu išmokti domėtis ir tyrinėti patiems“, – mintimis dalinosi Jaakas Aaviksoo.

Diskusijai einant į pabaigą, profesorius vėl sugrįžo prie paskaitos pradžioje užduoto klausimo apie išmanųjį telefoną. Profesoriaus įsitikinimu, šiais laikais mokomės mokydamiesi (bandydami), dėl to ir naudojimosi išmaniaisiais telefonais instrukcijos tampa nebereikalingos. Atsakymus randame kitais kanalais, ypač internete: „Youtube“, „Facebook“ ir kt.

Profesorius paskaitą KTU baigė raginimu mąstyti plačiau, siūlyti ir perimti permainas, modernėjant tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. „Laikas keistis“, – su šypsena sakė J. Aaviksoo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »