KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

Publikuota: 2014 m. lapkričio 27 d. ketvirtadienis

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, – išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti visko.

Fizikos mokslų daktaras, Estijos parlamento narys, buvęs Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Gynybos ministras, Tartu universiteto rektorius sakė, kad įsitikinimas, jog universitetų dėstytojai žino viską 100 procentų yra klaidingas. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios paskaitos metu J. Aaviksoo ne kartą pabrėžė faktą, kad viską išmokti – neįmanoma.

Noras viską žinoti ir bandymas tai padaryti visomis įmanomomis priemonėmis skatina nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais jausmą, tampame pikti, nelaimingi ir rūstus. Bandymas „sugerti“ visas žinias veda ne į tobulėjimą, o į akligatvį.

„Tai supratus, tampa lengviau gyventi ir dirbti bei realiai vertinti savo galimybes. 21-ojo amžiaus mokslo struktūroje dažnai valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai, ir tai suvokti yra labai svarbu“, – klausytojams sakė garsus Estijos politikas ir akademikas.

Paskaitos dalyvius profesorius patikino, kad diplomo gavimas ir mokslinio laipsnio įgijimas šio amžiaus kontekste nėra pats reikšmingiausias dalykas. Svarbiausi yra bendrieji ir derybų įgūdžiai: komunikacija, galimybė bendradarbiauti, bendrauti, mokėti įsiklausyti ir gebėti analizuoti problemas.

„Įgūdžiai ir tik įgūdžiai, kuriuos įgysiu besimokydamas universitete ir kuriuos ateityje galėsiu su užtarnautu pasididžiavimu įtraukti į savo gyvenimo aprašymą, nulems sėkmę ieškant darbo, vėliau – siekiant karjeros. Ne laiko kiekis, praleistas mokantis, nesvarbu, ar tai būtų 10 ar 30 metų, bus svarbus būsimam darbdaviui, o turimi įgūdžiai, kuriuos reikės pritaikyti realioje pozicijoje“, – patikino svečias iš Estijos.

Į politiką pasukusio akademiko teigimu, reikia mokėti ne tik amatą, bet ir komunikuoti, dirbti komandoje.

„Nesiūlau atsisakyti viso formalaus mokslo, bet iš modernios visuomenės upės išplauks tik tie, kurie mokės atsirinkti tai, kas bus svarbu ir reikalinga jų ateities profesiniame kelyje ir gebės tam tikrų dalykų mokytis savarankiškai. Labai svarbu išmokti domėtis ir tyrinėti patiems“, – mintimis dalinosi Jaakas Aaviksoo.

Diskusijai einant į pabaigą, profesorius vėl sugrįžo prie paskaitos pradžioje užduoto klausimo apie išmanųjį telefoną. Profesoriaus įsitikinimu, šiais laikais mokomės mokydamiesi (bandydami), dėl to ir naudojimosi išmaniaisiais telefonais instrukcijos tampa nebereikalingos. Atsakymus randame kitais kanalais, ypač internete: „Youtube“, „Facebook“ ir kt.

Profesorius paskaitą KTU baigė raginimu mąstyti plačiau, siūlyti ir perimti permainas, modernėjant tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. „Laikas keistis“, – su šypsena sakė J. Aaviksoo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »