KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

Publikuota: 2014 m. lapkričio 27 d. ketvirtadienis

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, – išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti visko.

Fizikos mokslų daktaras, Estijos parlamento narys, buvęs Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Gynybos ministras, Tartu universiteto rektorius sakė, kad įsitikinimas, jog universitetų dėstytojai žino viską 100 procentų yra klaidingas. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios paskaitos metu J. Aaviksoo ne kartą pabrėžė faktą, kad viską išmokti – neįmanoma.

Noras viską žinoti ir bandymas tai padaryti visomis įmanomomis priemonėmis skatina nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais jausmą, tampame pikti, nelaimingi ir rūstus. Bandymas „sugerti“ visas žinias veda ne į tobulėjimą, o į akligatvį.

„Tai supratus, tampa lengviau gyventi ir dirbti bei realiai vertinti savo galimybes. 21-ojo amžiaus mokslo struktūroje dažnai valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai, ir tai suvokti yra labai svarbu“, – klausytojams sakė garsus Estijos politikas ir akademikas.

Paskaitos dalyvius profesorius patikino, kad diplomo gavimas ir mokslinio laipsnio įgijimas šio amžiaus kontekste nėra pats reikšmingiausias dalykas. Svarbiausi yra bendrieji ir derybų įgūdžiai: komunikacija, galimybė bendradarbiauti, bendrauti, mokėti įsiklausyti ir gebėti analizuoti problemas.

„Įgūdžiai ir tik įgūdžiai, kuriuos įgysiu besimokydamas universitete ir kuriuos ateityje galėsiu su užtarnautu pasididžiavimu įtraukti į savo gyvenimo aprašymą, nulems sėkmę ieškant darbo, vėliau – siekiant karjeros. Ne laiko kiekis, praleistas mokantis, nesvarbu, ar tai būtų 10 ar 30 metų, bus svarbus būsimam darbdaviui, o turimi įgūdžiai, kuriuos reikės pritaikyti realioje pozicijoje“, – patikino svečias iš Estijos.

Į politiką pasukusio akademiko teigimu, reikia mokėti ne tik amatą, bet ir komunikuoti, dirbti komandoje.

„Nesiūlau atsisakyti viso formalaus mokslo, bet iš modernios visuomenės upės išplauks tik tie, kurie mokės atsirinkti tai, kas bus svarbu ir reikalinga jų ateities profesiniame kelyje ir gebės tam tikrų dalykų mokytis savarankiškai. Labai svarbu išmokti domėtis ir tyrinėti patiems“, – mintimis dalinosi Jaakas Aaviksoo.

Diskusijai einant į pabaigą, profesorius vėl sugrįžo prie paskaitos pradžioje užduoto klausimo apie išmanųjį telefoną. Profesoriaus įsitikinimu, šiais laikais mokomės mokydamiesi (bandydami), dėl to ir naudojimosi išmaniaisiais telefonais instrukcijos tampa nebereikalingos. Atsakymus randame kitais kanalais, ypač internete: „Youtube“, „Facebook“ ir kt.

Profesorius paskaitą KTU baigė raginimu mąstyti plačiau, siūlyti ir perimti permainas, modernėjant tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. „Laikas keistis“, – su šypsena sakė J. Aaviksoo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »