KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

Publikuota: 2014 m. lapkričio 27 d. ketvirtadienis

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, – išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti visko.

Fizikos mokslų daktaras, Estijos parlamento narys, buvęs Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Gynybos ministras, Tartu universiteto rektorius sakė, kad įsitikinimas, jog universitetų dėstytojai žino viską 100 procentų yra klaidingas. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios paskaitos metu J. Aaviksoo ne kartą pabrėžė faktą, kad viską išmokti – neįmanoma.

Noras viską žinoti ir bandymas tai padaryti visomis įmanomomis priemonėmis skatina nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais jausmą, tampame pikti, nelaimingi ir rūstus. Bandymas „sugerti“ visas žinias veda ne į tobulėjimą, o į akligatvį.

„Tai supratus, tampa lengviau gyventi ir dirbti bei realiai vertinti savo galimybes. 21-ojo amžiaus mokslo struktūroje dažnai valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai, ir tai suvokti yra labai svarbu“, – klausytojams sakė garsus Estijos politikas ir akademikas.

Paskaitos dalyvius profesorius patikino, kad diplomo gavimas ir mokslinio laipsnio įgijimas šio amžiaus kontekste nėra pats reikšmingiausias dalykas. Svarbiausi yra bendrieji ir derybų įgūdžiai: komunikacija, galimybė bendradarbiauti, bendrauti, mokėti įsiklausyti ir gebėti analizuoti problemas.

„Įgūdžiai ir tik įgūdžiai, kuriuos įgysiu besimokydamas universitete ir kuriuos ateityje galėsiu su užtarnautu pasididžiavimu įtraukti į savo gyvenimo aprašymą, nulems sėkmę ieškant darbo, vėliau – siekiant karjeros. Ne laiko kiekis, praleistas mokantis, nesvarbu, ar tai būtų 10 ar 30 metų, bus svarbus būsimam darbdaviui, o turimi įgūdžiai, kuriuos reikės pritaikyti realioje pozicijoje“, – patikino svečias iš Estijos.

Į politiką pasukusio akademiko teigimu, reikia mokėti ne tik amatą, bet ir komunikuoti, dirbti komandoje.

„Nesiūlau atsisakyti viso formalaus mokslo, bet iš modernios visuomenės upės išplauks tik tie, kurie mokės atsirinkti tai, kas bus svarbu ir reikalinga jų ateities profesiniame kelyje ir gebės tam tikrų dalykų mokytis savarankiškai. Labai svarbu išmokti domėtis ir tyrinėti patiems“, – mintimis dalinosi Jaakas Aaviksoo.

Diskusijai einant į pabaigą, profesorius vėl sugrįžo prie paskaitos pradžioje užduoto klausimo apie išmanųjį telefoną. Profesoriaus įsitikinimu, šiais laikais mokomės mokydamiesi (bandydami), dėl to ir naudojimosi išmaniaisiais telefonais instrukcijos tampa nebereikalingos. Atsakymus randame kitais kanalais, ypač internete: „Youtube“, „Facebook“ ir kt.

Profesorius paskaitą KTU baigė raginimu mąstyti plačiau, siūlyti ir perimti permainas, modernėjant tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. „Laikas keistis“, – su šypsena sakė J. Aaviksoo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »