KTU inžinerijos licėjus tapo akredituota gimnazija

Publikuota: 2015 m. vasario 18 d. trečiadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjus tapo akredituota gimnazija. Tai pirmoji tokio pobūdžio specializuota gimnazija Lietuvoje.

Akreditaciją vykdžiusi švietimo ir mokslo ministro sudaryta ekspertų komisija nustatė, kad KTU inžinerijos licėjus (KTU IL) pasirengęs įgyvendinti specializuoto ugdymo krypties pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su inžineriniu ugdymu, programas.

Šias programas praėjusiais metais parengė licėjaus administracijos ir mokytojų komanda, konsultuojant KTU, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) ir Ugdymo plėtotės centrui (UPC). Programos jau įregistruotos į ŠMM programų klasifikatorių.

Ministerijai suteikus akreditaciją, Kauno miesto taryba vasario 12 dieną savo sprendimu patvirtino ir naujuosius KTU IL nuostatus.

Pasak licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, akreditacija, miesto tarybos pritarimas ir programų įregistravimas leido pilnai įteisinti pirmosios Lietuvoje tokio pobūdžio specializuotos gimnazijos veiklą.

„KTU inžinerijos licėjus prilygsta muzikos, menų bei sporto specializuotų gimnazijų tipui, tačiau pas mus  didelis dėmesys bus skiriamas inžinerijos dalykams, mokinių loginio-matematinio ir erdvinio intelekto tipų lavinimui. Džiugu, kad KTU pirmasis Lietuvoje parėmė iniciatyvą steigtis tokio pobūdžio specializuotai gimnazijai“, – pasakojo D. Žvirdauskas.

Šiuo metu paskaitas licėjaus mokiniams veda KTU mokslininkai, mokiniai lankosi Universiteto ir verslo įmonių laboratorijose. Pasak direktoriaus, licėjaus bendruomenė tiki, kad tai mokinius ne tik geriau parengs, bet ir paskatins  rinktis universitetines studijas susijusias su technologijomis, inžinerija, dizainu, architektūra bei menais.

Visų klasių licėjaus mokiniai turi po vieną savaitinę inžinerijos pamoką, o mokytojai įvairių dalykų pamokose iki 25 proc. gali keisti ugdymo turinį orientuojantis į inžinerijos dalykus. Mokiniai kiekvieną trimestrą atlieka įvairius inžinerijos projektus, vėliau juos gina prieš komisiją. Apytikriai 50 proc. popamokinės licėjaus veiklos susiję su technologijomis ir inžinerija.

Licėjuje nuo 1 klasės vedamas privalomas šachmatų užsiėmimas, nuo 4 klasės organizuojamas privalomas programavimo pagrindų užsiėmimas. 5 -10 klasėse mokiniai be privalomų inžinerijos ir informacinių technologijų užsiėmimų gali lankyti robotikos, elektronikos sistemų, dizaino, medijų, projektavimo, biotechnologijų užsiėmimus.

11-12 klasėse privalomi inžinerijos, projektavimo, bei pasirenkamieji biotechnologijų, gamtamokslinių tyrimų, elektronikos sistemų, medijų, inžinerinio dizaino, animacijos, robotikos ir kiti dalykai.   

„Baigiame diegti elektroninio mokinio pažymėjimo sistema, įrengti informacinių technologijų, inžinerijos, dizaino, medijų, robotikos, biotechnologijų, technologijų daugiafunkciniai centrai. Turime vidinį kiemą su lauko klasėmis ir augalininkystės bandymų lauku. Ateityje norėtume rekonstruoti licėjui priklausančius garažus į modernias dizaino ar kūrybinių industrijų laboratorijas“, – ateities planais dalinosi D. Žvirdauskas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »