KTU ir LSMU pristatė bendrą studijų programą

Publikuota: 2015 m. sausio 20 d. antradienis

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai.

Šioje bendroje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programoje bus specializuojamasi į informacinių technologijų (IT) taikymą sveikatos srityje. Tai vienintelė tokia studijų programa ne tik Lietuvoje, bet ir viena iš nedaugelio Baltijos šalyse.

Sveikatos informatikoje studentai galės rinktis vieną iš dviejų specializacijų – e. sveikatos technologijas arba biomedicininę informatiką.

Besimokantiems E. sveikatos technologijų specializacijoje, bus siekiama suteikti kuo gilesnes informacinių e. sveikatos sistemų kūrimo ir duomenų analizės žinias. Biomedicininės informatikos specialistai gilins biomedicinines žinias ir specializuotis asmeninių mobilių sveikatinimo IT sprendimų kūrime.

76 proc. jungtinės bakalauro studijų programos Sveikatos informatika sudarys KTU informacinių sistemų studijų programos žinios, 26 proc. – LSMU studijų moduliai.

Sveikatos informatika integruoja abiejų mokslo sričių – medicinos ir informatikos – žinias: tiek kursiniai, tiek baigiamasis darbai bus rengiami konsultuojantis su ekspertais iš abiejų universitetų, papildomus modulius studentai galės rinktis iš bet kurio universiteto.

Technologijos ir medicina – koja kojon

Pristatydamas naująją studijų programą, KTU rektorius Petras Baršauskas pabrėžė, kad sveikatos informatikos programos įsteigimas – naujas žingsnis aukštųjų mokyklų istorijoje.

„Šiandien nuoširdžiai džiaugiuosi, nes tarpsritinės studijos sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Mes nuolat dairydavomės jungtinių studijų programų į užsienio šalių universitetus, tačiau nuo šiol dairytis nereikės – mes tokią studijų programą turėsime čia, Kaune“, – sakė jis.

P. Baršausko teigimu, technologijos ir medicina, kaip ir visame pasaulyje, turi žengti koja kojon. Jis neabejojo, kad sveikatos informatika susilauks tikrai didelio pasisekimo. Rektorius atskleidė, kad sveikatos informatika – ne paskutinė jungtinė KTU ir LSMU studijų programa.

LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas tvirtino, kad toks dviejų universitetų jungtinės studijų programos gimimas buvo natūralus.

„Sveikatos mokslų ir informatikos programų sujungimas leidžia neabejoti, kad ją baigę absolventai turės garantuotą darbo vietą. Orientuojamės į visuomenę, kuri šiuo metu yra sveika. Artėjame prie tokio laikmečio, kai per išmaniuosius įrenginius kiekvieną žmogų pasieks individuali medicina“, – teigė LSMU rektorius.

Nauja studijų programų žvaigždė

„Vakarų kontekste su šia studijų programa Lietuvoje jau vėluojame, nes Europoje dešimtys universitetų jau vykdo analogiškas programas. Šios programos atsiradimas yra labai svarbus tiesiogiai gydymu užsiimantiems specialistams ir mokslininkams. Jau laikas Lietuvoje turėti solidžią programą, kuri padėtų diegti ir kurti elektronines ligos istorijas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą“, – sakė KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas.

Jo teigimu, IT reikalingos tiesiogiai atpažįstant su diagnoze susijusiems signalams apie žmogaus sveikatą, perduodant vaizdus, kaupiant biologinius žmogaus parametrus. Ligos istorijų, diagnozių, jų saugojimo ir operatyvaus perdavimo popierinės versijos turi būti keičiamos skaitmeninėmis, netgi pasitelkiant mobilias aplikacijas.

Darbo rinkoje Lietuvoje ir užsienyje jaučiamas didelis tokių specialistų poreikis, todėl P. Žiliukas Sveikatos informatiką pavadino nauja studijų programų žvaigžde.

„Programos atsiradimas gali paspartinti ir bendradarbiavimą tarp institucijų bei jų jungimosi procesus. Prognozuojama, kad iki 2050 metų išsivysčiusiose šalyse iki 30 proc. BVP gali sudaryti su sveikata susijusios sritys“, – teigė KTU studijų prorektorius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU rektorius susitiko su universiteto studentais iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su studentais iš Kinijos, kurie studijuoja mūsų universitete. skaityti »

Lietuvos verslo konfederacija stiprina partnerystę su mokslu

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) stiprina partnerystę su mokslo bendruomene – LVK prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

LEU prisijungė prie europinio „U-Multirank“ reitingo

Praėjusią savaitę buvo pateikti galutiniai duomenys apie Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) Europos Sąjungos universitetus vertinančio „U-Multirank“ reitingo ekspertams. skaityti »

KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tampa partneriais

Siekdama aukštesnės studijų ir mokslinių tyrimų kokybės akademinė bendruomenė pati inicijuoja tai, kas neišvengiama – telkia geriausių šalies aukštųjų mokyklų potencialą skaityti »

Magnetinės deimanto savybės – naujas Lietuvos mokslininkų tyrimų objektas

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) gautas finansavimas reikšmingam mokslo projektui. Pagal pirmą kartą Lietuvoje finansuotą „M-era.Net“ programą bus tiriamas deimanto defektų panaudojimas nano-metrologijoje. skaityti »

MITA skelbia konkursą dėl stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują konkursą dėl tarptautinių vasaros ir rudens stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre 2016 metais, kurių metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. skaityti »

Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. skaityti »

Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. skaityti »

Naujas SMK projektas padės Afrikos jaunimui pasirinkti karjeros kelią

Europos Komisija patvirtino naują Socialinių mokslų kolegijos (SMK) projektą, kuriuo numatoma kurti Karjeros centrus Kenijoje, Ugandoje ir Ganoje. skaityti »