KTU ir LSMU pristatė bendrą studijų programą

Publikuota: 2015 m. sausio 20 d. antradienis

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai.

Šioje bendroje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programoje bus specializuojamasi į informacinių technologijų (IT) taikymą sveikatos srityje. Tai vienintelė tokia studijų programa ne tik Lietuvoje, bet ir viena iš nedaugelio Baltijos šalyse.

Sveikatos informatikoje studentai galės rinktis vieną iš dviejų specializacijų – e. sveikatos technologijas arba biomedicininę informatiką.

Besimokantiems E. sveikatos technologijų specializacijoje, bus siekiama suteikti kuo gilesnes informacinių e. sveikatos sistemų kūrimo ir duomenų analizės žinias. Biomedicininės informatikos specialistai gilins biomedicinines žinias ir specializuotis asmeninių mobilių sveikatinimo IT sprendimų kūrime.

76 proc. jungtinės bakalauro studijų programos Sveikatos informatika sudarys KTU informacinių sistemų studijų programos žinios, 26 proc. – LSMU studijų moduliai.

Sveikatos informatika integruoja abiejų mokslo sričių – medicinos ir informatikos – žinias: tiek kursiniai, tiek baigiamasis darbai bus rengiami konsultuojantis su ekspertais iš abiejų universitetų, papildomus modulius studentai galės rinktis iš bet kurio universiteto.

Technologijos ir medicina – koja kojon

Pristatydamas naująją studijų programą, KTU rektorius Petras Baršauskas pabrėžė, kad sveikatos informatikos programos įsteigimas – naujas žingsnis aukštųjų mokyklų istorijoje.

„Šiandien nuoširdžiai džiaugiuosi, nes tarpsritinės studijos sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Mes nuolat dairydavomės jungtinių studijų programų į užsienio šalių universitetus, tačiau nuo šiol dairytis nereikės – mes tokią studijų programą turėsime čia, Kaune“, – sakė jis.

P. Baršausko teigimu, technologijos ir medicina, kaip ir visame pasaulyje, turi žengti koja kojon. Jis neabejojo, kad sveikatos informatika susilauks tikrai didelio pasisekimo. Rektorius atskleidė, kad sveikatos informatika – ne paskutinė jungtinė KTU ir LSMU studijų programa.

LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas tvirtino, kad toks dviejų universitetų jungtinės studijų programos gimimas buvo natūralus.

„Sveikatos mokslų ir informatikos programų sujungimas leidžia neabejoti, kad ją baigę absolventai turės garantuotą darbo vietą. Orientuojamės į visuomenę, kuri šiuo metu yra sveika. Artėjame prie tokio laikmečio, kai per išmaniuosius įrenginius kiekvieną žmogų pasieks individuali medicina“, – teigė LSMU rektorius.

Nauja studijų programų žvaigždė

„Vakarų kontekste su šia studijų programa Lietuvoje jau vėluojame, nes Europoje dešimtys universitetų jau vykdo analogiškas programas. Šios programos atsiradimas yra labai svarbus tiesiogiai gydymu užsiimantiems specialistams ir mokslininkams. Jau laikas Lietuvoje turėti solidžią programą, kuri padėtų diegti ir kurti elektronines ligos istorijas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą“, – sakė KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas.

Jo teigimu, IT reikalingos tiesiogiai atpažįstant su diagnoze susijusiems signalams apie žmogaus sveikatą, perduodant vaizdus, kaupiant biologinius žmogaus parametrus. Ligos istorijų, diagnozių, jų saugojimo ir operatyvaus perdavimo popierinės versijos turi būti keičiamos skaitmeninėmis, netgi pasitelkiant mobilias aplikacijas.

Darbo rinkoje Lietuvoje ir užsienyje jaučiamas didelis tokių specialistų poreikis, todėl P. Žiliukas Sveikatos informatiką pavadino nauja studijų programų žvaigžde.

„Programos atsiradimas gali paspartinti ir bendradarbiavimą tarp institucijų bei jų jungimosi procesus. Prognozuojama, kad iki 2050 metų išsivysčiusiose šalyse iki 30 proc. BVP gali sudaryti su sveikata susijusios sritys“, – teigė KTU studijų prorektorius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »