KTU įvertintas aukščiausiu ES apdovanojimu

Publikuota: 2013 m. vasario 6 d. trečiadienis

Prieš savaitę Vienos technologijos universitete (Vienna University of Technology) vykusiame šventiniame renginyje apdovanoti QUESTE–SI akreditacijoje dalyvavę ir ją pelnę Europos technologiniai universitetai. KTU, aplenkęs kitus 26 į akreditaciją pakviestus techniškuosius universitetus, pelnė pagrindinius laurus. KTU veikla vienoje iš kategorijų visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis.

Darnaus vystymosi sąvoka susieja tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi. Šis vystymasis turi būti toks, kad tenkinant esminius žmonių poreikius dabartyje, vėlesnės kartos nepajustų jokios žalos, kuri gali būti padaryta natūraliajam kapitalui, t.y. gamtos ištekliams. Taigi akreditacijoje dalyvavę universitetai buvo vertinami įvairiais aspektais, buvo aiškinamasi, kaip juose įtvirtinami darnaus vystymosi principai – nuo atliekų rūšiavimo iki universiteto strategijos, jos įgyvendinimo, studijų ir mokslo programų. Europos Sąjungos programos ERASMUS finansuojamo projekto QUESTE–SI (angl. Quality System of Science and Technology Universities for Sustainable Industry) vienas pagrindinių tikslų – skatinti darnaus vystymosi principus techniškųjų ir inžinerinių mokslų kryptyse.

Būti pirmaisiais akreditacijos dalyviais iš kiekvienos ES šalies buvo pakviesta po vieną geriausią technologinį universitetą. Lietuvoje ši garbė atiteko KTU. 2011 m. lapkritį Paryžiuje buvo pristatyta akreditacijos eiga, pagrindiniai reikalavimai jos dalyviams. Iš 27 pakviestųjų aukštųjų mokyklų 14 įsitraukė į akreditacijos procesą, tarp jų – ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI).

„Aukštosios mokyklos kontekste buvo vertinamas vienas struktūrinis padalinys – fakultetas arba institutas. Iš pradžių vykome į mokymus, vėliau pagal sukurtą metodiką reikėjo įsivertinti savo pasiekimus, galiausiai specialiai paruoštų ekspertų komanda atliko auditą ir skyrė „balus“ už kiekvieną veiklą kategorijoje nuo 0 iki 4", – pasakojo APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.

Buvo vertinama keturiose kategorijose – institucija ir darnumo principų įgyvendinimas jos raidos strategijoje; studijos ir mokymo programos; tyrimai ir inovacijos; studentų įtraukimas ir kultūrinė raida. Kiekvienoje iš šių kategorijų gavus bent po 1 tašką jau buvo garantuotas QUESTE–SI akreditacijos ženklas. KTU APINI trijose kategorijose surinko po 3 taškus, o studentų įtraukimo ir kultūrinė raidos kategorijoje – maksimalius 4 taškus. Tai reiškia, kad KTU veikla šioje srityje visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad KTU surinko 13 taškų iš 16 galimų ir Europoje darnios plėtros srityje tapo absoliučiu lyderiu. Jis aplenkė tokias žinomas aukštąsias mokyklas kaip Vienos technologijos universitetas (Vienna University of Technology, Austrija), Čekijos techninis universitetas Prahoje (Czech Technical University in Prague, Čekija), Portugalijos Aukštasis technikos institutas (Instituto Superior Técnico, Portugal, KTH karališkasis technologijos institutas (KTH Royal Institute of Technology, Švedija), Vroclavo technologijos universitetas (Wroclaw University of Technology, Lenkija) ir kt.

„Be naujos KTU strategijos ir be įdėto triūso į darnaus universiteto idėjos propagavimą nebūtume pasiekę tokių gerų rezultatų, – laimėjimu džiaugėsi prof. J.Staniškis. – Galutinai patvirtinus akreditacijos metodikas jos bus perduotos Europos akreditacijos institucijoms, kurios iš suinteresuotų įstaigų, norinčių gauti akreditacijas, jau ims nemažus mokesčius.“

Į Lietuvą atvežta pirmoji tokio pobūdžio aukštosios mokyklos akreditacija (apdovanojimas) žiniasklaidai ir akademinei visuomenei bus pristatyta vasario 8 d. (penktadienį) KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) vykstančiame renginyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »