KTU įvertintas aukščiausiu ES apdovanojimu

Publikuota: 2013 m. vasario 6 d. trečiadienis

Prieš savaitę Vienos technologijos universitete (Vienna University of Technology) vykusiame šventiniame renginyje apdovanoti QUESTE–SI akreditacijoje dalyvavę ir ją pelnę Europos technologiniai universitetai. KTU, aplenkęs kitus 26 į akreditaciją pakviestus techniškuosius universitetus, pelnė pagrindinius laurus. KTU veikla vienoje iš kategorijų visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis.

Darnaus vystymosi sąvoka susieja tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi. Šis vystymasis turi būti toks, kad tenkinant esminius žmonių poreikius dabartyje, vėlesnės kartos nepajustų jokios žalos, kuri gali būti padaryta natūraliajam kapitalui, t.y. gamtos ištekliams. Taigi akreditacijoje dalyvavę universitetai buvo vertinami įvairiais aspektais, buvo aiškinamasi, kaip juose įtvirtinami darnaus vystymosi principai – nuo atliekų rūšiavimo iki universiteto strategijos, jos įgyvendinimo, studijų ir mokslo programų. Europos Sąjungos programos ERASMUS finansuojamo projekto QUESTE–SI (angl. Quality System of Science and Technology Universities for Sustainable Industry) vienas pagrindinių tikslų – skatinti darnaus vystymosi principus techniškųjų ir inžinerinių mokslų kryptyse.

Būti pirmaisiais akreditacijos dalyviais iš kiekvienos ES šalies buvo pakviesta po vieną geriausią technologinį universitetą. Lietuvoje ši garbė atiteko KTU. 2011 m. lapkritį Paryžiuje buvo pristatyta akreditacijos eiga, pagrindiniai reikalavimai jos dalyviams. Iš 27 pakviestųjų aukštųjų mokyklų 14 įsitraukė į akreditacijos procesą, tarp jų – ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI).

„Aukštosios mokyklos kontekste buvo vertinamas vienas struktūrinis padalinys – fakultetas arba institutas. Iš pradžių vykome į mokymus, vėliau pagal sukurtą metodiką reikėjo įsivertinti savo pasiekimus, galiausiai specialiai paruoštų ekspertų komanda atliko auditą ir skyrė „balus“ už kiekvieną veiklą kategorijoje nuo 0 iki 4", – pasakojo APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.

Buvo vertinama keturiose kategorijose – institucija ir darnumo principų įgyvendinimas jos raidos strategijoje; studijos ir mokymo programos; tyrimai ir inovacijos; studentų įtraukimas ir kultūrinė raida. Kiekvienoje iš šių kategorijų gavus bent po 1 tašką jau buvo garantuotas QUESTE–SI akreditacijos ženklas. KTU APINI trijose kategorijose surinko po 3 taškus, o studentų įtraukimo ir kultūrinė raidos kategorijoje – maksimalius 4 taškus. Tai reiškia, kad KTU veikla šioje srityje visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad KTU surinko 13 taškų iš 16 galimų ir Europoje darnios plėtros srityje tapo absoliučiu lyderiu. Jis aplenkė tokias žinomas aukštąsias mokyklas kaip Vienos technologijos universitetas (Vienna University of Technology, Austrija), Čekijos techninis universitetas Prahoje (Czech Technical University in Prague, Čekija), Portugalijos Aukštasis technikos institutas (Instituto Superior Técnico, Portugal, KTH karališkasis technologijos institutas (KTH Royal Institute of Technology, Švedija), Vroclavo technologijos universitetas (Wroclaw University of Technology, Lenkija) ir kt.

„Be naujos KTU strategijos ir be įdėto triūso į darnaus universiteto idėjos propagavimą nebūtume pasiekę tokių gerų rezultatų, – laimėjimu džiaugėsi prof. J.Staniškis. – Galutinai patvirtinus akreditacijos metodikas jos bus perduotos Europos akreditacijos institucijoms, kurios iš suinteresuotų įstaigų, norinčių gauti akreditacijas, jau ims nemažus mokesčius.“

Į Lietuvą atvežta pirmoji tokio pobūdžio aukštosios mokyklos akreditacija (apdovanojimas) žiniasklaidai ir akademinei visuomenei bus pristatyta vasario 8 d. (penktadienį) KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) vykstančiame renginyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »