KTU įvertintas aukščiausiu ES apdovanojimu

Publikuota: 2013 m. vasario 6 d. trečiadienis

Prieš savaitę Vienos technologijos universitete (Vienna University of Technology) vykusiame šventiniame renginyje apdovanoti QUESTE–SI akreditacijoje dalyvavę ir ją pelnę Europos technologiniai universitetai. KTU, aplenkęs kitus 26 į akreditaciją pakviestus techniškuosius universitetus, pelnė pagrindinius laurus. KTU veikla vienoje iš kategorijų visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis.

Darnaus vystymosi sąvoka susieja tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi. Šis vystymasis turi būti toks, kad tenkinant esminius žmonių poreikius dabartyje, vėlesnės kartos nepajustų jokios žalos, kuri gali būti padaryta natūraliajam kapitalui, t.y. gamtos ištekliams. Taigi akreditacijoje dalyvavę universitetai buvo vertinami įvairiais aspektais, buvo aiškinamasi, kaip juose įtvirtinami darnaus vystymosi principai – nuo atliekų rūšiavimo iki universiteto strategijos, jos įgyvendinimo, studijų ir mokslo programų. Europos Sąjungos programos ERASMUS finansuojamo projekto QUESTE–SI (angl. Quality System of Science and Technology Universities for Sustainable Industry) vienas pagrindinių tikslų – skatinti darnaus vystymosi principus techniškųjų ir inžinerinių mokslų kryptyse.

Būti pirmaisiais akreditacijos dalyviais iš kiekvienos ES šalies buvo pakviesta po vieną geriausią technologinį universitetą. Lietuvoje ši garbė atiteko KTU. 2011 m. lapkritį Paryžiuje buvo pristatyta akreditacijos eiga, pagrindiniai reikalavimai jos dalyviams. Iš 27 pakviestųjų aukštųjų mokyklų 14 įsitraukė į akreditacijos procesą, tarp jų – ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI).

„Aukštosios mokyklos kontekste buvo vertinamas vienas struktūrinis padalinys – fakultetas arba institutas. Iš pradžių vykome į mokymus, vėliau pagal sukurtą metodiką reikėjo įsivertinti savo pasiekimus, galiausiai specialiai paruoštų ekspertų komanda atliko auditą ir skyrė „balus“ už kiekvieną veiklą kategorijoje nuo 0 iki 4", – pasakojo APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.

Buvo vertinama keturiose kategorijose – institucija ir darnumo principų įgyvendinimas jos raidos strategijoje; studijos ir mokymo programos; tyrimai ir inovacijos; studentų įtraukimas ir kultūrinė raida. Kiekvienoje iš šių kategorijų gavus bent po 1 tašką jau buvo garantuotas QUESTE–SI akreditacijos ženklas. KTU APINI trijose kategorijose surinko po 3 taškus, o studentų įtraukimo ir kultūrinė raidos kategorijoje – maksimalius 4 taškus. Tai reiškia, kad KTU veikla šioje srityje visai Europos Sąjungai bus siūlomas kaip pavyzdinis modelis. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad KTU surinko 13 taškų iš 16 galimų ir Europoje darnios plėtros srityje tapo absoliučiu lyderiu. Jis aplenkė tokias žinomas aukštąsias mokyklas kaip Vienos technologijos universitetas (Vienna University of Technology, Austrija), Čekijos techninis universitetas Prahoje (Czech Technical University in Prague, Čekija), Portugalijos Aukštasis technikos institutas (Instituto Superior Técnico, Portugal, KTH karališkasis technologijos institutas (KTH Royal Institute of Technology, Švedija), Vroclavo technologijos universitetas (Wroclaw University of Technology, Lenkija) ir kt.

„Be naujos KTU strategijos ir be įdėto triūso į darnaus universiteto idėjos propagavimą nebūtume pasiekę tokių gerų rezultatų, – laimėjimu džiaugėsi prof. J.Staniškis. – Galutinai patvirtinus akreditacijos metodikas jos bus perduotos Europos akreditacijos institucijoms, kurios iš suinteresuotų įstaigų, norinčių gauti akreditacijas, jau ims nemažus mokesčius.“

Į Lietuvą atvežta pirmoji tokio pobūdžio aukštosios mokyklos akreditacija (apdovanojimas) žiniasklaidai ir akademinei visuomenei bus pristatyta vasario 8 d. (penktadienį) KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) vykstančiame renginyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »