KTU studentams paskaitą skaitė Ūkio ministras R. Žylius

Publikuota: 2012 m. balandžio 19 d. ketvirtadienis

KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete balandžio 13 d. lankėsi Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius. Ministras, skaitęs paskaitą „Lietuvos ekonomikos konkurencingumas“, KTU studentams kalbėjo apie eksporto bei paslaugų reikšmę Lietuvos ekonomikai, trumpai pristatė Ūkio ministerijos vykdomus projektus.

„Norint užtikrinti sėkmingą ekonomikos augimą, labai svarbu motyvuoti žmones. Ūkio ministerija stengiasi, jog žmonės norėtų pradėti verslą, norėtų rizikuoti ir ši rizika pasiteisintų“, – tvirtino R. Žylius.

Paskaitos metu ministras pastebėjo, kad: „Įmonėms šiandien ypatingai trūksta bendrosios vadybos gebėjimų. Finansų, personalo, pardavimų vadybos disciplinos šiai dienai yra prastoje pozicijoje dėl ko gaminant tą patį produktą savikaina tampa didesnė ir mažėja įmonių konkurencingumas. Lietuvos verslai, neturėdami šių įgūdžių, „neišspaudžia“ pelno iš kiekvieno lito. Pavyzdžiui, Lietuvoje produktai sandėliuojami penkis kartus ilgiau nei kitose šalyse. Tai reiškia, jog Lietuvos įmonės už prekės sandėliavimą sumoką penkis kartus daugiau – tai vienas iš neracionalaus elgesio pavyzdžių“.

Ministras taip pat akcentavo eksporto naudą Lietuvos ekonomikai. R. Žyliaus tvirtinimu, vieni iš svarbiausių Ūkio ministerijos uždavinių eksporto srityje yra užtikrinti didesnį darbo našumą, įtvirtinti lygios konkurencijos galimybes bei mažesnę naštą verslui. „Šiuo metu siekiama pertvarkyti verslą kontroliuojančias institucijas. Remiantis Didžiosios Britanijos pavyzdžiu bus siekiama, kad po šios pertvarkos verslą kontroliuojančios institucijos nebaustų verslininkų už teisės aktų normų nevykdymą, o priešingai – padėtų.

Verslui naštą lengvina ir kontroliniai klausimynai. Jei anksčiau verslo tikrintojai turėdavo kelių šimtų puslapių bylą, kurioje būdavo surašyti reikalavimai verslo atstovams, šiandien tikrintojams iškelta labai konkreti užduotis – parengti kontrolinius klausimynus, atsirinkti esminius reikalavimus, būtinus, kad verslas galėtų saugiai veikti. Šiandien verslo priežiūros institucijos, atlikdamos patikrinimus, jau naudoja 39 kontrolinius klausimynus 17-oje sričių. Klausimynai leidžia verslininkui geriau suvokti teisės aktų reikalavimų esmę, nustatyti, kas tikrai svarbiausia šiuose reikalavimuose. Inspektorius gali koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nešvaistyti laiko nereikšmingiems dalykams".

R. Žylius studentams pabrėžė ir lygios konkurencijos svarbą. Anot ministro, lygią konkurenciją užtikrina ir sąžiningas mokesčių mokėjimas, nes verslai, nemokantys mokesčių, žlugdo tuos, kurie juos moka. Ministro tvirtinimu, tokia situacija demoralizuoja verslą. Prie to ženkliai prisideda ir vartotojų pakantumas. Neretai vartotojai nereikalauja už suteiktas paslaugas ar įsigytus produktus fiskalinių čekių, ar net tariasi su verslininkais dėl PVM nemokėjimo.

Pasak ministro, prie verslo demoralizavimo tam tikra prasme prisideda ir struktūriniai fondai. „Verslininkas, kuris nėra gavę struktūrinių fondų paramos, jaučiasi lyg sutrikęs. Pavyzdžiui, jo konkurentas viešbutį pasistatė už struktūrinių fondų lėšas, kai jis tuo tarpu pastatė viešbutį užstatęs bankams savo šeimos turtą. Ši situacija priveda prie to, jog verslininkas, gavęs lėšų iš struktūrinių fondų, gali dempinguoti kainas ir tokiu būdu sužlugdyti tuos, kurie tokios paramos nėra gavę. Ūkio ministerija siekia, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau. Tai vieni svarbiausių uždavinių, norint užtikrinti ekonomikos augimą“, – paskaitos metu tvirtino Ūkio ministras Rimantas Žylius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »