KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete balandžio 13 d. lankėsi Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius. Ministras, skaitęs paskaitą „Lietuvos ekonomikos konkurencingumas“, KTU studentams kalbėjo apie eksporto bei paslaugų reikšmę Lietuvos ekonomikai, trumpai pristatė Ūkio ministerijos vykdomus projektus.

„Norint užtikrinti sėkmingą ekonomikos augimą, labai svarbu motyvuoti žmones. Ūkio ministerija stengiasi, jog žmonės norėtų pradėti verslą, norėtų rizikuoti ir ši rizika pasiteisintų“, – tvirtino R. Žylius.

Paskaitos metu ministras pastebėjo, kad: „Įmonėms šiandien ypatingai trūksta bendrosios vadybos gebėjimų. Finansų, personalo, pardavimų vadybos disciplinos šiai dienai yra prastoje pozicijoje dėl ko gaminant tą patį produktą savikaina tampa didesnė ir mažėja įmonių konkurencingumas. Lietuvos verslai, neturėdami šių įgūdžių, „neišspaudžia“ pelno iš kiekvieno lito. Pavyzdžiui, Lietuvoje produktai sandėliuojami penkis kartus ilgiau nei kitose šalyse. Tai reiškia, jog Lietuvos įmonės už prekės sandėliavimą sumoką penkis kartus daugiau – tai vienas iš neracionalaus elgesio pavyzdžių“.

Ministras taip pat akcentavo eksporto naudą Lietuvos ekonomikai. R. Žyliaus tvirtinimu, vieni iš svarbiausių Ūkio ministerijos uždavinių eksporto srityje yra užtikrinti didesnį darbo našumą, įtvirtinti lygios konkurencijos galimybes bei mažesnę naštą verslui. „Šiuo metu siekiama pertvarkyti verslą kontroliuojančias institucijas. Remiantis Didžiosios Britanijos pavyzdžiu bus siekiama, kad po šios pertvarkos verslą kontroliuojančios institucijos nebaustų verslininkų už teisės aktų normų nevykdymą, o priešingai – padėtų.

Verslui naštą lengvina ir kontroliniai klausimynai. Jei anksčiau verslo tikrintojai turėdavo kelių šimtų puslapių bylą, kurioje būdavo surašyti reikalavimai verslo atstovams, šiandien tikrintojams iškelta labai konkreti užduotis – parengti kontrolinius klausimynus, atsirinkti esminius reikalavimus, būtinus, kad verslas galėtų saugiai veikti. Šiandien verslo priežiūros institucijos, atlikdamos patikrinimus, jau naudoja 39 kontrolinius klausimynus 17-oje sričių. Klausimynai leidžia verslininkui geriau suvokti teisės aktų reikalavimų esmę, nustatyti, kas tikrai svarbiausia šiuose reikalavimuose. Inspektorius gali koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nešvaistyti laiko nereikšmingiems dalykams".

R. Žylius studentams pabrėžė ir lygios konkurencijos svarbą. Anot ministro, lygią konkurenciją užtikrina ir sąžiningas mokesčių mokėjimas, nes verslai, nemokantys mokesčių, žlugdo tuos, kurie juos moka. Ministro tvirtinimu, tokia situacija demoralizuoja verslą. Prie to ženkliai prisideda ir vartotojų pakantumas. Neretai vartotojai nereikalauja už suteiktas paslaugas ar įsigytus produktus fiskalinių čekių, ar net tariasi su verslininkais dėl PVM nemokėjimo.

Pasak ministro, prie verslo demoralizavimo tam tikra prasme prisideda ir struktūriniai fondai. „Verslininkas, kuris nėra gavę struktūrinių fondų paramos, jaučiasi lyg sutrikęs. Pavyzdžiui, jo konkurentas viešbutį pasistatė už struktūrinių fondų lėšas, kai jis tuo tarpu pastatė viešbutį užstatęs bankams savo šeimos turtą. Ši situacija priveda prie to, jog verslininkas, gavęs lėšų iš struktūrinių fondų, gali dempinguoti kainas ir tokiu būdu sužlugdyti tuos, kurie tokios paramos nėra gavę. Ūkio ministerija siekia, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau. Tai vieni svarbiausių uždavinių, norint užtikrinti ekonomikos augimą“, – paskaitos metu tvirtino Ūkio ministras Rimantas Žylius.