Kandidatai į LMA tikruosius narius prisistato visuomenei

Publikuota: 2014 m. gegužės 5 d. pirmadienis

Įsibėgėjant kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikruosius narius atrankai, aktyviausi šalies mokslininkai prisistato mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Iki šių metų gegužės pabaigos įvyks septyni renginiai – viešos diskusijos, kurių metu apie savo mokslinius darbus kalbės beveik 50 iškeltų kandidatų.

„Būti išrinktam Mokslų akademijos nariu – ne tik didelis pripažinimas, bet ir atsakomybė. Ne veltui kiekvieno kandidato klausiama, kaip stengsitės, kad mokslo vaisiai padėtų kasdienybėje? Ko imsitės? Kokie nauji Lietuvos mokslininkų pasiekimai gali virsti gamybos proveržiais? Kokia Lietuva galėtų būti po 20 ar 50 metų?“, – kalbėjo LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas. 

Pasak jo, norint atsakyti į šiuos klausimus būtina sutelkti kūrybines, ūkines ir kitas pajėgas, suformuluoti tikslus, metodus, numatyti konkrečius veiksmus. Tokias galimybes suteikia buvimas LMA tikruoju nariu.

Atranka į LMA tikruosius narius prasidėjo šių metų kovo mėnesį, kai buvo galima kelti kandidatus į 19 laisvų tikrųjų narių vietų. Kiekvienas iš 5 LMA mokslų skyrių sudarė ekspertų komisiją pasiūlytų kandidatų veiklai aptarti ir organizuoja viešus mokslininkų darbų pristatymus.

Numatyti 7 vieši renginiai: po du – Technikos mokslų, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrių kandidatų pranešimams, po vieną – Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių kandidatų pranešimams. Renginių grafiką galite rasti Mokslų akademijos interneto tinklalapyje lma.lt

Išklausius viešus kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimus ir įvykus rinkimams LMA mokslų skyriuose, LMA galutinai išsirinks savo narius visuotiniame susirinkime šių metų rugsėjo mėnesį.

Pagal LMA statutą Mokslų akademija gali turėti iki 120 tikrųjų narių. 2012 m. rudenį visuotiniame susirinkime buvo išrinkta 14 naujų tikrųjų narių.

Kandidatų į LMA tikruosius narius viešinimas vykdomas pagal projektą „Lietuvos mokslo ir studijų organizacijų tematinių tinklų plėtra ir tyrėjų kompetencijų ugdymas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »