Kandidatai į LMA tikruosius narius prisistato visuomenei

Publikuota: 2014 m. gegužės 5 d. pirmadienis

Įsibėgėjant kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikruosius narius atrankai, aktyviausi šalies mokslininkai prisistato mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Iki šių metų gegužės pabaigos įvyks septyni renginiai – viešos diskusijos, kurių metu apie savo mokslinius darbus kalbės beveik 50 iškeltų kandidatų.

„Būti išrinktam Mokslų akademijos nariu – ne tik didelis pripažinimas, bet ir atsakomybė. Ne veltui kiekvieno kandidato klausiama, kaip stengsitės, kad mokslo vaisiai padėtų kasdienybėje? Ko imsitės? Kokie nauji Lietuvos mokslininkų pasiekimai gali virsti gamybos proveržiais? Kokia Lietuva galėtų būti po 20 ar 50 metų?“, – kalbėjo LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas. 

Pasak jo, norint atsakyti į šiuos klausimus būtina sutelkti kūrybines, ūkines ir kitas pajėgas, suformuluoti tikslus, metodus, numatyti konkrečius veiksmus. Tokias galimybes suteikia buvimas LMA tikruoju nariu.

Atranka į LMA tikruosius narius prasidėjo šių metų kovo mėnesį, kai buvo galima kelti kandidatus į 19 laisvų tikrųjų narių vietų. Kiekvienas iš 5 LMA mokslų skyrių sudarė ekspertų komisiją pasiūlytų kandidatų veiklai aptarti ir organizuoja viešus mokslininkų darbų pristatymus.

Numatyti 7 vieši renginiai: po du – Technikos mokslų, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrių kandidatų pranešimams, po vieną – Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių kandidatų pranešimams. Renginių grafiką galite rasti Mokslų akademijos interneto tinklalapyje lma.lt

Išklausius viešus kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimus ir įvykus rinkimams LMA mokslų skyriuose, LMA galutinai išsirinks savo narius visuotiniame susirinkime šių metų rugsėjo mėnesį.

Pagal LMA statutą Mokslų akademija gali turėti iki 120 tikrųjų narių. 2012 m. rudenį visuotiniame susirinkime buvo išrinkta 14 naujų tikrųjų narių.

Kandidatų į LMA tikruosius narius viešinimas vykdomas pagal projektą „Lietuvos mokslo ir studijų organizacijų tematinių tinklų plėtra ir tyrėjų kompetencijų ugdymas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »