Įsibėgėjant kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikruosius narius atrankai, aktyviausi šalies mokslininkai prisistato mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Iki šių metų gegužės pabaigos įvyks septyni renginiai – viešos diskusijos, kurių metu apie savo mokslinius darbus kalbės beveik 50 iškeltų kandidatų.

„Būti išrinktam Mokslų akademijos nariu – ne tik didelis pripažinimas, bet ir atsakomybė. Ne veltui kiekvieno kandidato klausiama, kaip stengsitės, kad mokslo vaisiai padėtų kasdienybėje? Ko imsitės? Kokie nauji Lietuvos mokslininkų pasiekimai gali virsti gamybos proveržiais? Kokia Lietuva galėtų būti po 20 ar 50 metų?“, – kalbėjo LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas. 

Pasak jo, norint atsakyti į šiuos klausimus būtina sutelkti kūrybines, ūkines ir kitas pajėgas, suformuluoti tikslus, metodus, numatyti konkrečius veiksmus. Tokias galimybes suteikia buvimas LMA tikruoju nariu.

Atranka į LMA tikruosius narius prasidėjo šių metų kovo mėnesį, kai buvo galima kelti kandidatus į 19 laisvų tikrųjų narių vietų. Kiekvienas iš 5 LMA mokslų skyrių sudarė ekspertų komisiją pasiūlytų kandidatų veiklai aptarti ir organizuoja viešus mokslininkų darbų pristatymus.

Numatyti 7 vieši renginiai: po du – Technikos mokslų, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrių kandidatų pranešimams, po vieną – Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių kandidatų pranešimams. Renginių grafiką galite rasti Mokslų akademijos interneto tinklalapyje lma.lt

Išklausius viešus kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimus ir įvykus rinkimams LMA mokslų skyriuose, LMA galutinai išsirinks savo narius visuotiniame susirinkime šių metų rugsėjo mėnesį.

Pagal LMA statutą Mokslų akademija gali turėti iki 120 tikrųjų narių. 2012 m. rudenį visuotiniame susirinkime buvo išrinkta 14 naujų tikrųjų narių.

Kandidatų į LMA tikruosius narius viešinimas vykdomas pagal projektą „Lietuvos mokslo ir studijų organizacijų tematinių tinklų plėtra ir tyrėjų kompetencijų ugdymas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.