Minint Lietuvos universiteto 90–metį, vasario 15 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyko spaudos konferencija, kurioje VDU, KTU, LSMU, LKKA, ASU universitetų rektoriai ne tik pristatė bendrų Kauno studentų namų projektą, esamas ir būsimas savo veiklos kryptis, bet ir pasisakė prieš aukštojo mokslo reformą – planus mieste palikti tik vieną universitetą.

Lietuvos universiteto, iš kurio ir kilo šios aukštosios mokyklos, praeitį bei savo vadovaujamų universitetų ateities planus ir veiklas aptarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas, Lietuvos kūno kultūros akademijos Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis ir Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.

Bene didžiausio atgarsio konferencijoje susilaukė klausimai apie aukštojo mokslo reformas ir jų sukeliamus pokyčius universitetų gyvenime. VDU rektoriaus prof. Zigmo Lydekos teigimu, reformos mokslo institucijose yra nesibaigiantis, nuolat besitęsiantis procesas, reikalaujantis šiuolaikiško, naujovėms atviro požiūrio ir atidumo atsispiriant politinėms intrigoms.

„Universitetas veikia lokaliai, bet mąsto globaliai – turime greitai reaguoti, atsižvelgti į studijų krepšelių sistemą ir patys nuspręsti, kurių programų atsisakyti. Visus įstatymus priimame kaip prielaidą, nes jie nuolat keičiami, taisomi. Kita vertus, turime atpažinti, kiek reforma yra politizuota ar reikšminga partijų lygmenyje – ypač dabar, artėjant rinkimams, kai jaučiamas noras manipuliuoti aukštojo mokslo, kaip ir kultūros ar žemės ūkio temomis. Mes, universitetai, nesame politinės struktūros ir nenorėtume ten būti“, – sakė prof. Z. Lydeka.

Reformų būtinumą pabrėžė ir KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, pridėjęs, jog vis dėlto jos vyksta nepakankamai greitai. „Mes, įskaitant ir Vyriausybę, visada pavėluojame su reformomis. Tempas sulėtėja, nes blaškomės – pradėjus reformą, reikėtų tam tikrą laikotarpį jos laikytis“, – paaiškino prof. P. Baršauskas, sulaukęs pritarimo ir iš kitų aukštųjų mokyklų vadovų, kurie atkreipė dėmesį į netobulą studijų krepšelių skirstymą pagal studijų kryptis.

Universitetų jungimas – socialinė provokacija

Konferencijoje paklausti apie planuojamą universitetų sujungimą, visi rektoriai į šiuos planus reagavo skeptiškai. Prof. P. Baršauskas atkreipė dėmesį, kad tai neišvengiama, tačiau pabrėžė, jog šis veiksmas be aiškaus tikslo bus beprasmiškas – pavyzdžiui, Suomijos Aalto universitetas, siekdamas patekti į geriausiųjų dešimtuką, į savo struktūrą įtraukė dvi geriausias dizaino meno bei verslo mokyklas ir taip priartėjo prie tikslo tapti geriausiu Europoje. Nors rektoriai užsiminė apie jau vykstančią universitetų integraciją, artimesnį bendradarbiavimą, jie nepalaiko tiesmuko jungimosi tol, kol jis nėra pagrįstas konkrečiu tikslu.

„Akademinėms struktūroms prievarta atneš tik žalą, jų bendruomenės turi subręsti. Niekur pasaulyje nėra, kad būtų tik vienas universitetas – to nėra net mažosiose šalyse. Kodėl Lietuva turi griauti sistemą, kuri natūraliai vystosi?“, – kolegoms antrino LSMU kancleris Vilius Grabauskas. Panašiai kalbėjo ir LKKA Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis, pasitelkęs universitetų reitingų pavyzdį – pasak jo, šiemet viename iš pasaulio geriausiųjų sąrašų pirmauja ne Oksfordas ar Kembridžas, o vos 2000 studentų turintis universitetas, kas įrodo, jog didelės, sunkiau manevruojančios aukštosios mokyklos nebūtinai yra geresnės.

VDU rektorius prof. Z. Lydeka pritarė, kad mechaniškas susijungimas nėra tinkama išeitis. „Vytauto Didžiojo universitetas integravo Muzikos akademijos Kauno fakultetą, nors papildomo finansavimo negavo. Investavo į šią struktūrą vien tam, kad profesionalios muzikos tradicija gyvuotų Kauno mieste. Tam tikri dalykai, pavyzdžiui, LSMU įkūrimas, įvyksta natūraliai, o primestinis veiksmas sukelia priešingą reakciją. Kaip minėjo P. Baršauskas, manome, kad mūsų artėjimas galėtų vykti tik per atskiras studijų kryptis, matant, kad tai naudinga ir reikalinga. Nuostata Kaune ir Vilniuje turėti po vieną universitetą buvo suformuluota, tačiau niekas nenurodė tikslo. Darbo grupė pasakė tik tiek, kad kažkas turi eiti link to. Neveltui tai buvo įvertinta kaip socialinė provokacija, mes ją ir priimame“, – Vyriausybės veiksmus komentavo VDU rektorius.

Studentų namai vienys Kauno universitetus

VDU Studentų atstovybės prezidentas Paulius Baltokas spaudos konferencijoje pristatė „Kauno studentų namus“ – bendrą laikinosios sostinės universitetų projektą, pastatą ar jų kompleksą, kur vyktų viešos paskaitos, konferencijos, diskusijos, o studentai galėtų burtis į organizacijas, vystyti kūrybines iniciatyvas, socialinius projektus, užsiimtų laisvalaikiu ir t. t. „Tai galėtų būti jaunas savo būdu, idėjomis ir metodais kultūros židinys Kaune. Čia vyktų specializuota, universitetų kuruojama veikla – rūpinimasis darnia ir atsakinga aplinka, sveika gyvensena, informacinis švietimas, informacinių technologijų pritaikymas Kauno miestui ir jaunimui, bendradarbiavimas su užsienio studentas ir dėstytojais, organizacijomis, verslo struktūromis ir t. t.“, – naujojo projekto viziją pristatė P. Baltokas.

Šie studentų namai taptų vieta praktikai, čia vyktų nemokamos nemokamos teisinės, psichologinės, socialinės, medicininės ir kitokios konsultacijos, atsirastų studentų valgykla, sporto, laisvalaikio patalpos, verslo inkubatoriaus prototipas, bibliotekos, skaityklos. VDU rektoriaus Zigmo Lydekos teigimu, jau vyksta derybos su privačiomis struktūromis dėl šių namų vietos – norima, kad juos būtų patogu pasiekti, todėl tai turėtų būti erdvė miesto centre.

„Tai būtų studentų namai plačiąja prasme – čia ne tik susieitų jauni žmonės, bet ir vyktų akademinis gyvenimas. Ši idėja yra pirmoji ir, ko gero, labiausiai vienijanti Kauno miesto universitetus. Studentai mažiausiai mato ribas tarp universitetų, todėl šis susibūrimas vienoje erdvėje juos tik dar labiau suvienytų“, – naująja iniciatyva džiaugėsi prof. Z. Lydeka.

Konferencijoje rektoriai išreiškė pagarbą ir Lietuvos universiteto istorijai. Šią mokslo instituciją ir valstybę nuo pat pradžių siejo labai tamprūs ryšiai, kartu atlikti istoriniai žingsniai. Vasario 16–ąją įkurtam universitetui valstybė skyrė išskirtinį dėmesį, nes tuo metu jis vienintelis siūlė aukštąjį mokslą Lietuvoje. Čia buvo kuriami ateities projektai ir ruošiamas visuomenės elitas, brendo žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai, dėstė žinomi Lietuvos ir Europos intelektualai, filosofai, aukščiausi šalies pareigūnai, valstybės veikėjai. Tai buvo liberalus ir modernus universitetas, unikalus savo laisva ir bendruomeniška dvasia, betarpišku profesūros ir studentų bendravimu.