Klaipėdos universitetas perka mokslinių tyrimų laivą

Publikuota: 2012 m. lapkričio 16 d. penktadienis

Klaipėdos universitetas pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos.

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Laivą projektuosianti ir statysianti UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" yra AB „Vakarų laivų gamykla" dukterinė įmonė. Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

nuskendusių objektų paieška gravimetrinėmis sistemomis;

dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30–60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė – biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »