Klaipėdos universitetas perka mokslinių tyrimų laivą

Publikuota: 2012 m. lapkričio 16 d. penktadienis

Klaipėdos universitetas pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos.

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Laivą projektuosianti ir statysianti UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" yra AB „Vakarų laivų gamykla" dukterinė įmonė. Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

nuskendusių objektų paieška gravimetrinėmis sistemomis;

dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30–60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė – biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »