Klaipėdos universitetas perka mokslinių tyrimų laivą

Publikuota: 2012 m. lapkričio 16 d. penktadienis

Klaipėdos universitetas pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos.

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Laivą projektuosianti ir statysianti UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" yra AB „Vakarų laivų gamykla" dukterinė įmonė. Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

nuskendusių objektų paieška gravimetrinėmis sistemomis;

dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30–60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė – biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »