Klaipėdos universitetas perka mokslinių tyrimų laivą

Publikuota: 2012 m. lapkričio 16 d. penktadienis

Klaipėdos universitetas pasirašė sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas turi būti pastatytas pagal Klasifikacinės bendrovės taisykles ir reikalavimus, pagal įprastą Europos Sąjungos ir Norvegijos laivų statybos praktiką ne vėliau kaip iki 2014 metų pabaigos.

Iki Mokslinio tyrimo laivo perdavimo Klaipėdos universitetui UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" privalo savo sąskaita apmokyti ir instruktuoti Klaipėdos universiteto personalą ar kitus universiteto nurodytus asmenis dėl Mokslinio tyrimo laivo, jo įrangos, mechanizmų naudojimo, valdymo, eksploatacijos ir kt.

Laivą projektuosianti ir statysianti UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla" yra AB „Vakarų laivų gamykla" dukterinė įmonė. Šios sutarties kaina yra 33,5 mln. litų.

Naujas Mokslinių tyrimų laivas – svarbi Jūrinio slėnio dalis

Naujai statomas Mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė ir labai svarbi Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. Būtinumas įsigyti šiuolaikinį daugiafunkcinį mokslinių tyrimų laivą yra grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje.

Mokslinių tyrimų laivas turėtų būti naudojamas ne tik moksliniams tikslams, bet gali tenkinti ir kitų sektorių, susijusių su jūra poreikius, pvz. vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtinas šiuolaikinis daugiafunkcinis mokslinių tyrimų laivas. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūrinių projektų bei, valstybės mastu, padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Tyrimų laivo veikla bus susieta su Slėnio sudėtyje kuriamomis jūros ekologijos, jūros chemijos, ir kitomis jūrinių technologijų laboratorijomis bei jose koncentruojamu visos Lietuvos bei užsienio moksliniu potencialu.

Laivas bus statomas kaip daugiafunkcinis ir bus skirtas vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Numatyta, kad kelios tyrimų sistemos galės dirbti vienu metu. Laive bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Bus galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. Laivo įgula sudarys 6 žmonės, o mokslinis personalas iki 18 žmonių. Planuojama, kad laivas galės būti naudojamas studentų praktikoms.

Laive numatyta galimybė sumontuoti hidrologinių, geologinių, geofizinių, biologinių tyrimų įrangą atitinkančią šiuolaikinius reikalavimus. Tyrimų laivo pagrindinės funkcinės galimybės:

hidrologiniai ir hidrofiziniai tyrimai naudojant RCM, CTD, ADSP sistemas;

stacionarių ir mobilių hidrologinių bujų aptarnavimas, sistemų kontrolė;

vandens mėginių paėmimas hidrocheminiams, hidrobiologiniams ir nuosėdinės medžiagos tyrimams iš vandens paviršiaus ir įvairių horizontų naudojant batometrų rozetę ir kitus specialius prietaisus;

dugno tyrimai hidroakustiniais metodais: dugno reljefo tyrimai daugiaspinduliniu ir vienspinduliniuecholotais dugno paviršiaus ir paskendusių objektų tyrimai šoninės lokacijos metodais;

nuskendusių objektų paieška gravimetrinėmis sistemomis;

dugno geologinės sandaros tyrimai (iki 30–60 m) žemo dažnio akustiniais ir seisminiais metodais;

dugno paviršiaus ir biotopų tyrimai naudojant povandeninio filmavimo ROV ir fotografavimo ImageProfiler sistemas;

tiesioginis dugno nuosėdų paėmimas: iš paviršiaus - VanVin tipo gruntosemis, iš 0-1 m gravitacinis Niemisto ar kitos konstrukcijos vamzdis, iš 0-3-6 m gravitacinis vamzdis (minkštomas nuosėdoms) ir vibrogręžimas (smėliams, morenai);

nuosėdų kerno gavimas gręžimo būdu, gręžimo įrenginio vamzdžių ilgis 120 m;

biologinių objektų surinkimas taikant įvarius prietaisus (dragas, tinklus ir kt.);

žvejybos galimybės statomaisiais tinklais ir traluojant;

laboratorinių tyrimų galimybės: cheminė – biologinė laboratorija; geologinė laboratorija; galimybė pastatyti papildomą konteinerinę laboratoriją;

navigacinė kontrolė, prietaisų padėties sekimas, diferencinė vietos nustatymo sistema, dinaminio pozicionavimo sistema;

kompiuteriniai tinklai, duomenų kaupimas, programinis užtikrinimas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Aptartos Lietuvos ir Indonezijos bendradarbiavimo galimybės mokslo ir studijų srityje

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė susitiko su Indonezijos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi p. H. Bomer Pasaribu. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai prisideda prie kovos su alergija

Liepos pradžioje minėjome Pasaulinę alergijos dieną. Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. skaityti »

Mokiniai nepraras nė vienos pamokos – už pavadavimą mokytojams bus mokama

Nuo šiol mokiniai nepraras nė vienos pamokos dėl to, kad jų mokytojai išvyks pasitobulinti į kursus, dalyvaus projektuose, tikrins olimpiadų darbus ar dėl kitų priežasčių negalės vesti pamokų. skaityti »

Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė dalyvavo ES šalių ministrų diskusijoje mokslo klausimais

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos neformalios konkurencingumo tarybos posėdyje. skaityti »

Vakarų Europos moksleivių ambicijos: norime pažinti Lietuvą ir išmokti lietuviškai

Pagal tarptautinę moksleivių programą YFU šiais metais į Lietuvą atvyksta šeši 16–18 metų mainų moksleiviai iš Olandijos, Šveicarijos bei Vokietijos, kurie pasiryžo ne tik įgauti tarptautinės patirties, susipažinti su Lietuva, kuri tampa vis ryškesniu tašku Europos kultūriniame, technologijų ir inovacijų žemėlapyje, bet ir išmokti lietuvių kalbą per mažiau nei metus. skaityti »

VGTU studentai sukūrė robotą humanoidą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mechatronikos ir robotikos studentų komanda, ruošdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą, sukūrė veikiantį robotą humanoidą. skaityti »

Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje. skaityti »

Narystė CERN Lietuvai atvertų dar platesnes galimybes

Siekiant detalizuoti tolimesnes bendradarbiavimo gaires ir stiprinti šalies narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybę, Ženevoje lankėsi VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija. skaityti »

Siekiantys kokybiškų studijų renkasi KTU

Pagal šį savaitgalį paskelbtus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, pirmuoju prioritetu Kauno technologijos universitetą (KTU) rinkosi 2 357 stojantieji. skaityti »