Klaipėdos universitete – daugiau nei 400 naujų magistrantų

Publikuota: 2012 m. liepos 11 d. trečiadienis

Birželio 29 dieną baigėsi priėmimas į magistrantūros studijas Klaipėdos universitete. Po liepos 5 dieną įvykusio Studentų priėmimo komisijos posėdžio paaiškėjo, kad rugsėjo mėnesį Klaipėdos universiteto studentų gretas papildys daugiau nei 400 pirmakursių magistrantų. Šie studentai pasirinko pagal visus institucinio vertinimo kriterijus teigiamai įvertintą ir vieną pirmųjų Lietuvoje maksimaliam terminui – šešeriems metams – akredituotą universitetą.

213 iš jų studijuos valstybės finansuojamose vietose, 188 už studijas mokės patys, dar 9 asmenys įstojo į valstybės finansuojamas dalyko didaktikos (laipsnio nesuteikiančias) studijas, 37 už šias studijas sutiko mokėti patys. Šiemet 6 Jūreivystės instituto magistrantams studijos bus apmokėtos iš projekto „Jūreivis“ lėšų – jie studijuos pagal laivyno techninės eksploatacijos studijų programą. Klaipėdos universiteto Studentų priėmimo skyriaus vedėjos teigimu, lyginant su pernai, magistrantų skaičius išlieka stabilus – praėjusiais metais Klaipėdos universitete magistrantūros studijas pradėjo 414 antrosios pakopos studentų.

Populiariausia magistrantūros studijų programa Klaipėdos universitete – sveikatos priežiūros vadyba, kurią nuo šių metų rugsėjo Sveikatos mokslų fakultete studijuos net 41 magistrantūros studentas. Norinčių studijuoti šią specialybę buvo 53 asmenys.

Humanitarinių mokslų fakultete populiariausia magistrantūros studijų programa – kalbotyra, Socialinių mokslų fakultete – verslo vadyba. Studentai susidomėjo ir naujomis magistrantūros studijomis Socialinių mokslų fakultete – verslo ekonomika bei medijomis ir komunikacija. Į pastarąją pakviesta pusė pageidavusiųjų studijuoti.

Pedagogikos fakultete daugiausia pageidavimų pateikta į švietimo vadybos studijų programą, tačiau daugiausiai pirmakursių sulauks pedagoginės psichologijos ištęstinių studijų programa.

Menų fakultete beveik visos magistrantūros studijų programos vienodai populiarios. Pasak B. Kajutytės, išskirti galima choreografiją, dramos režisūrą ir muzikos pedagogiką – šias studijų programas kasmet pasirenka šiek tiek daugiau studentų.

Jūrų technikos fakultete daugiausia prašymų studijuoti pateikta į jūrų uostų valdymo nuolatinių studijų programą (30), tačiau studijuoti pakviesta šiek tiek daugiau nei pusė visų norinčiųjų (17).

Gamtos ir matematikos mokslų fakultete populiariausia magistrantūros studijų programa išlieka ekologija ir aplinkotyra. Pernai magistrantūros studijas pagal šią programą pradėjo 19 studentų, šiemet – 15 (pageidavimų pateikta 34).

Jūreivystės institute daugiausia magistrantų sulaukė laivyno techninės eksploatacijos studijų programa (11). Į Tęstinių studijų instituto andragogikos magistrantūros studijų programą užregistruoti 9 prašymai.

Magistrantūros studijos yra antrosios pakopos studijos. Baigus jas studijas galima tęsti doktorantūroje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »