Klaipėdos universitete – nacionalinė mokslinė konferencija „Jūros mokslai ir technologijos – 2014“

Publikuota: 2014 m. balandžio 24 d. ketvirtadienis

Šis mokslinis – praktinis forumas pirmą kartą jungia tris iki šiol atskirai Klaipėdos universitete vykusias tradicines mokslines konferencijas: „Technologinių mokslų darbai Vakarų Lietuvoje“ (rengiama nuo 1996 m.), „Jūros ir krantų tyrimai“ (rengiama nuo 2007 m.) ir „Fundamentiniai, taikomieji tyrimai ir inovacijos mokslų sandūroje“ (rengiama nuo 1995 m.). Tokį konferencijų apjungimą lemia nauji iššūkiai, kuriuos kelia spartus jūrinio mokslo ir technologijų vystymasis. Konferencijos metu veiks 13 skirtingų sekcijų. Tikimasi, kad ši konferencija taps naujų iniciatyvų ir idėjų raiškos vieta, jungianti tarpdalykinių sričių tyrėjus, naujoms mokslinėms žinioms, imlų verslą ir aplinkos valdymą.

Konferencija taip pat skiriama paminėti ne vieną solidų jubiliejų, o visus tris! Jūrų technikos fakultetui šiemet 55 metai, Elektrotechnikos ir Mechanikos katedroms – 50 metų!

Konferencijos pradžioje sveikinamąjį žodį tarė KU rektorius prof. dr. V. Laurėnas.  Jis džiaugėsi, kad vienoje vietoje šiandien susirinko stambiausi KU technologinių mokslų padaliniai ir jų atstovai. KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius prof. dr. R. Didžiokas pristatė Jūrinio slėnio programą,  mokslo, studijų ir verslo sąveiką Klaipėdos universiteto miestelyje. 

Anot JMT konferencijos mokslinio komiteto pirmininkės E. Guseinovienės, pagrindinis konferencijos tikslas − „mūsų visų pastangų suvienijimas”. Komiteto pirmininkė juokavo, kad tokiame nedideliame universitete ne visada žinome, kas ką veikiame. Tad ši konferencija − tai puiki proga akademinei bendruomenei, mokslininkams ir verslininkams susitikti akis į akį, susipažinti su kolegų tyrimais ir plėtoti tolimesnius ryšius mokslo vardan. 

Konferencija yra nacionalinė, buvo nutarta, kad metas mokslinę veiklą aptarti tik lietuviškai, visgi jos metu pranešimus skaitys ir užsienyje dirbantys lietuviai. Šio ryto kviestinėje paskaitoje dalyvavo dr. Romanas Puiša, kuris dirba Brookes Bell LLP kompanijoje, Jungtinėje Karalystėje. Romanas pristatė laivo variklio skyriaus gaisrų statistiką ir praktiką, pateikė įdomią informaciją, ši tema sulaukė salės klausimų ir diskusijų.

Kitomis dienomis kviestinėse paskaitose dalyvaus dr. Darius Čeburnis (Airija), kuris pristatys jūrinio aerozolio šaltinio funkciją ir biologinės sąveikos mechanizmus bei Albinas Drukteinis (KU), kuris pristatys jūreivystės terminų vartoseną.

Konferencija vyksta Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ komplekse (PC „Studlendas“), Herkaus Manto g. 84, Klaipėda.
Balandžio 25 dieną konferencijai pasibaigus, studentai ir moksleiviai bus kviečiami apsilankyti Jūrų technikos fakulteto atvirų durų dienos renginyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »