Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. Neseniai Lietuvos mokykloms prieinama tapo speciali mokymui skirta žaidimo „Minecraft Education Edition“ versija. Ją klasėse išbandę mokytojai teigia, kad vaikai kur kas aktyviau dirbo komandose ir daugiau skyrė laiko mokslams.  

„Daugelis sako, kad žaidimų vieta tik po pamokų, bet mes manome kitaip. Šiuolaikiniai žaidimai leidžia išmokti daug 21-ajame amžiuje reikalingų gebėjimų, kaip loginis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas ar kompiuteriniai įgūdžiai. Tinkamai integruojant modernius mokymosi būdus su tradiciniais, galime užtikrinti, kad klasėje vaikai gaus geriausią žinių bagažą, o ir jų motyvacija mokytis ir atrasti naujus dalykus bus didelė“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

„Minecraft Education Edition“ švietimui skirta versija išleista lapkričio pradžioje 50 šalių, tarp kurių ir Lietuva. Populiariojo žaidimo versija buvo kurta atsižvelgiant į 50 tūkst. studentų ir pedagogų atsiliepimus. Ji leidžia moksleiviams lavinti loginį mąstymą, spręsti problemas, mokytis dirbti kartu ir lavinti fantaziją žaismingu formatu. Šiuo žaidimu paremtas, specialiai Programavimo valandai sukurtas pamokas klasėje galima išbandyti ČIA. Tam reikės tik interneto naršyklės ir interneto.

Žaidžiant padidėja vaikų motyvacija mokytis

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų koordinatorė Edita Rabizaitė sako, kad dėl žaismingumo elemento moksleiviai labiau įsitraukia mokytis: „Žaidimai yra kitokia mokymosi aplinka – pagavi, įtraukianti, mokiniai pamiršta apie laiką ir nori pasiekti daugiau. Be to, žaidimai leidžia praktiškai pritaikyti žinias – viena yra vadovėlyje skaityti apie Romą, o visai kita, žinant istorinius faktus, architektūros tipą, ją pastatyti virtualioje aplinkoje pasitariant su klasiokais.“

Taip pat pedagogė pastebi, kad žaidimai keičia mokymosi efektyvumą, palyginus su tradiciniais metodais: „Tradicinėje pamokoje mokiniams dažnai trūksta noro pasimokyti daugiau nei mokytojas liepia, o žaidžiant viskas kitaip. Noras surasti lobį pirmam ar pasiekti kitą lygį, skatina mokytis individualiai tai, kas tau įdomu ir ko tau reikia.“

Mokiniai anglų kalbos mokosi virtualiuose labirintuose

Viena iš žaidimų panaudojimo mokymuisi esmė yra mokomojo turinio perkėlimas į virtualią aplinką. Anot E. Rabizaitės, bandydami naująjį „Minecraft Education Edition“, moksleiviai į žaidimus sudeda, tai ką sužino ir išmoksta pamokose: „Pamokų ciklo metu moksleiviai komandose kūrė mokomąsias aplinkas bendraklasiams – aptarė tai, ką jie mokėsi, kokius klausimus, žodžius, užkoduotas prasmes jie sudės į savo sukurtą „pasaulį“. Pavyzdžiui, neseniai kūrėme anglų kalbos testus žaidimo aplinkoje. Moksleiviai pagal kiekvieno trūkumus sukuria virtualų labirintą, kuris veda veikėją tokia kryptimi, kurią pasirenka moksleivis atsakydamas į klausimus apie angliškus žodžius, gramatiką ar sakinio sudarymą. Jei moksleivis kurioje nors užduotyje suklysta – prieina aklavietę ir turi iš naujo permąstyti atsakymą.“

Palyginus su tradiciniu mokymusi, toks mokymasis padeda moksleiviams pajausti gebėjimo taikyti žinias gyvenime naudą. „Jei esi virtualiame mieste ir nori rasti ten paslėptą lobį ar pasiekti kelionės tikslą, turi perskaityti nurodymus, juos suprasti ir tik tada pasuksi teisinga linkme, jei suklysi – teks grįžti ir dar kartą skaityti. Jei lyginsime su tradiciniu mokymu, tai moksleivis perskaito tekstą, atsako į klausimus, mokytojas ištaiso klaidas ir vaikas gauna įvertinimą priklausomai nuo rezultato. Žaidime kitaip – įsikūnydamas į pasirinktą veikėją mokinys turi rasti sprendimą, visi žaidžiantys jį randa, tačiau priklausomai nuo mokinio turimų žinių, tai užima skirtingą laiko tarpą“, – paaiškina E. Rabizaitė.