Kodėl mokyklose šalia vadovėlio turi atsirasti ir kompiuterinis žaidimas?

Publikuota: 2016 m. lapkričio 30 d. trečiadienis

Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. Neseniai Lietuvos mokykloms prieinama tapo speciali mokymui skirta žaidimo „Minecraft Education Edition“ versija. Ją klasėse išbandę mokytojai teigia, kad vaikai kur kas aktyviau dirbo komandose ir daugiau skyrė laiko mokslams.  

„Daugelis sako, kad žaidimų vieta tik po pamokų, bet mes manome kitaip. Šiuolaikiniai žaidimai leidžia išmokti daug 21-ajame amžiuje reikalingų gebėjimų, kaip loginis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas ar kompiuteriniai įgūdžiai. Tinkamai integruojant modernius mokymosi būdus su tradiciniais, galime užtikrinti, kad klasėje vaikai gaus geriausią žinių bagažą, o ir jų motyvacija mokytis ir atrasti naujus dalykus bus didelė“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

„Minecraft Education Edition“ švietimui skirta versija išleista lapkričio pradžioje 50 šalių, tarp kurių ir Lietuva. Populiariojo žaidimo versija buvo kurta atsižvelgiant į 50 tūkst. studentų ir pedagogų atsiliepimus. Ji leidžia moksleiviams lavinti loginį mąstymą, spręsti problemas, mokytis dirbti kartu ir lavinti fantaziją žaismingu formatu. Šiuo žaidimu paremtas, specialiai Programavimo valandai sukurtas pamokas klasėje galima išbandyti ČIA. Tam reikės tik interneto naršyklės ir interneto.

Žaidžiant padidėja vaikų motyvacija mokytis

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų koordinatorė Edita Rabizaitė sako, kad dėl žaismingumo elemento moksleiviai labiau įsitraukia mokytis: „Žaidimai yra kitokia mokymosi aplinka – pagavi, įtraukianti, mokiniai pamiršta apie laiką ir nori pasiekti daugiau. Be to, žaidimai leidžia praktiškai pritaikyti žinias – viena yra vadovėlyje skaityti apie Romą, o visai kita, žinant istorinius faktus, architektūros tipą, ją pastatyti virtualioje aplinkoje pasitariant su klasiokais.“

Taip pat pedagogė pastebi, kad žaidimai keičia mokymosi efektyvumą, palyginus su tradiciniais metodais: „Tradicinėje pamokoje mokiniams dažnai trūksta noro pasimokyti daugiau nei mokytojas liepia, o žaidžiant viskas kitaip. Noras surasti lobį pirmam ar pasiekti kitą lygį, skatina mokytis individualiai tai, kas tau įdomu ir ko tau reikia.“

Mokiniai anglų kalbos mokosi virtualiuose labirintuose

Viena iš žaidimų panaudojimo mokymuisi esmė yra mokomojo turinio perkėlimas į virtualią aplinką. Anot E. Rabizaitės, bandydami naująjį „Minecraft Education Edition“, moksleiviai į žaidimus sudeda, tai ką sužino ir išmoksta pamokose: „Pamokų ciklo metu moksleiviai komandose kūrė mokomąsias aplinkas bendraklasiams – aptarė tai, ką jie mokėsi, kokius klausimus, žodžius, užkoduotas prasmes jie sudės į savo sukurtą „pasaulį“. Pavyzdžiui, neseniai kūrėme anglų kalbos testus žaidimo aplinkoje. Moksleiviai pagal kiekvieno trūkumus sukuria virtualų labirintą, kuris veda veikėją tokia kryptimi, kurią pasirenka moksleivis atsakydamas į klausimus apie angliškus žodžius, gramatiką ar sakinio sudarymą. Jei moksleivis kurioje nors užduotyje suklysta – prieina aklavietę ir turi iš naujo permąstyti atsakymą.“

Palyginus su tradiciniu mokymusi, toks mokymasis padeda moksleiviams pajausti gebėjimo taikyti žinias gyvenime naudą. „Jei esi virtualiame mieste ir nori rasti ten paslėptą lobį ar pasiekti kelionės tikslą, turi perskaityti nurodymus, juos suprasti ir tik tada pasuksi teisinga linkme, jei suklysi – teks grįžti ir dar kartą skaityti. Jei lyginsime su tradiciniu mokymu, tai moksleivis perskaito tekstą, atsako į klausimus, mokytojas ištaiso klaidas ir vaikas gauna įvertinimą priklausomai nuo rezultato. Žaidime kitaip – įsikūnydamas į pasirinktą veikėją mokinys turi rasti sprendimą, visi žaidžiantys jį randa, tačiau priklausomai nuo mokinio turimų žinių, tai užima skirtingą laiko tarpą“, – paaiškina E. Rabizaitė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »