Kuo naudingas privalomas mokslas iki 18 metų?

Publikuota: 2014 m. birželio 17 d. antradienis

Seime svarstomas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra tik iki 16 metų.

Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių  konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas  žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.). Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.

Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.

LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.

Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas. skaityti »

Lietuvos mokyklų apdovanojimai padės atrasti šalies mokyklų herojus

Po sėkmingo praėjusių metų starto grįžta Lietuvos mokyklų apdovanojimai (LMA). Kovo 30 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančiame renginyje ne tik paaiškės dešimties nominacijų nugalėtojai, bet ir vyks nemokama konferencija moksleiviams bei mokytojams „Code the future“. skaityti »

VGTU lankysis žymi Holivudo aktorė

Kovo 8 dieną, 11 valandą populiari autorė, aktorė ir lektorė iš Holivudo Kimlė Smit (Kimleigh Smith) Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Kūrybinių industrijų fakultete susitiks su dėstytojais ir studentais bei skaitys paskaitą-seminarą „Dalijimasis – kelias į sėkmę“. skaityti »

VU biotechnologų sukurtas metodas – išskirtiniame mokslo žurnale

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing). skaityti »

Vilnius siekia tapti pasaulio knygų sostine

Vilniuje vykstančioje knygų mugėje sostinės meras pareiškė, kad Vilnius yra labiausiai skaitantis miestas. skaityti »

Tato ir Pato – paroda, kurioje viską reikia liesti

Nacionalinėje bibliotekoje duris atverianti estų dizainerės Mae Kivilo kurta interaktyvi ekspozicija – rojus vaikams, kuriems knieti viską patikrinti ir pačiupinėti. skaityti »

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai

Vilniaus knygų mugėje bus apdovanoti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai, kurių knygos pripažintos geriausiomis suaugusiųjų, poezijos ir knygų vaikams kategorijose. skaityti »

VU fizikai atrado naują būdą sąveikai tarp atomų tirti

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausieji mokslo darbuotojai Julius Ruseckas ir Gediminas Juzeliūnas kartu su Taivano nacionalinio Tsing Hua universiteto profesoriumi Ite Yu pasiūlė naują būdą tirti sąveikai tarp vadinamųjų Rydbergo atomų juos paveikus šviesos pluoštais. skaityti »

Bus ruošiama nacionalinė mokytojų rengimo koncepcija

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų ir nutarta rengti nacionalinę mokytojų rengimo koncepciją. skaityti »

Konferencijoje „The Coins 2017“ - nuo nanotechnologijų iki vėžio gydymo

Jau dvyliktą kartą Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre (VU SA GMC) organizuojamame renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama nanotechnologijoms, gyvybės mokslams medicinoje ir sintetinei biologijai. skaityti »