Kuo naudingas privalomas mokslas iki 18 metų?

Publikuota: 2014 m. birželio 17 d. antradienis

Seime svarstomas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra tik iki 16 metų.

Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių  konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas  žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.). Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.

Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.

LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.

Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »