Kuo naudingas privalomas mokslas iki 18 metų?

Publikuota: 2014 m. birželio 17 d. antradienis

Seime svarstomas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra tik iki 16 metų.

Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių  konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas  žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.). Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.

Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.

LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.

Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »