Kuo naudingas privalomas mokslas iki 18 metų?

Publikuota: 2014 m. birželio 17 d. antradienis

Seime svarstomas Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra tik iki 16 metų.

Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių  konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas  žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.). Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.

Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.

LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.

Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pokyčiai VU rektoriaus komandoje – studijų prorektoriaus pareigas eis doc. dr. Valdas Jaskūnas

Naujus mokslo metus Vilniaus universitete (VU) pasitinka atsinaujinusi rektoriaus komanda: nuo rugsėjo 1 d. studijų prorektoriaus pareigas vietoj filosofijos docentės dr. Nijolės Radavičienės eis indologijos docentas dr. Valdas Jaskūnas, iki šiol vadovavęs VU Orientalistikos centrui. skaityti »

MRU prasidėjo tarptautinė studentų savaitė

Rugpjūčio 29–rugsėjo 4 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tradicinė įvadinė tarptautinių studentų savaitė, kurios metu studentai susipažįsta su universitetu, dalyvauja susitikimuose su administracija, susipažįsta su Lietuva. skaityti »

LEU vaikų darželio „Mažųjų akademija“ laukia vaikų

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto dėstytojai subrandino ir įgyvendino idėją – vaikų darželis „Mažųjų akademija“ jau laukia vaikų. skaityti »

Lietuvos pedagogai semiasi žinių skaitmeniniuose mokymuose

Artėjant rugsėjo pirmajai Lietuvos pedagogai jau pradėjo ruoštis naujiesiems mokslo metams. Labiausiai motyvuoti šalies mokytojai susirinko į Kauną, kur startavo skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“. skaityti »

KTU tapo vasaros universitetu kinų moksleiviams

Keturi kinų moksleiviai iš Šenženio miesto Kinijoje dvi savaites šią vasarą praleido Kauno technologijos universitete (KTU) – mokėsi fizikos ir anglų kalbos, kūrė svajonių namus kompiuterine 3D programa, mokėsi šokio ir piešimo. skaityti »

Vilniaus universitetas gerina sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) skirs dar daugiau dėmesio negalią turinčių žmonių poreikių užtikrinimui. Siekiama, kad visuose VU padaliniuose galėtų studijuoti ir dirbti asmenys su negalia. skaityti »

Kaip išnaudoti mobiliojo telefono galimybes ugdymo procese?

Įtraukus mobilųjį telefoną į ugdymo procesą, jis ugdytiniams neatrodys toks trokštamas kaip uždraustas vaisius. skaityti »

Ministro pareigos sudomino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ jaunuolius

Būti aktyviems, neprarasti pozityvumo ir nuoširdžiai mylėti savo veiklą. To projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvaujantiems klaipėdietei Klaudijai Lukošiutei ir Lukui Neverdauskui iš Šilalės linkėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. skaityti »

Kaip pagal moksleivio amžių parinkti telefoną, planšetę ar kompiuterį?

Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? skaityti »

Vilniaus licėjaus mokinys Tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kazanėje pelnė bronzos medalį

28-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje, rugpjūčio 12–19 dienomis vykusioje Kazanėje (Rusija), Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Jonas Pukšta pelnė bronzos medalį. skaityti »