Kuriama nauja saulės elementų technologija

Publikuota: 2011 m. spalio 4 d. antradienis

Jau ne vienerius metus mokslininkai kaip įmanydami bando padidinti saulės elementų efektyvumą ir sumažinti jų gamybos kainą. Dabar tyrėjams į galvą šovė šis bei tas įdomaus – pabandyti saulės elementuose surinktai šviesai sukelti „užmaršumą“.

JAV Energijos departamento Argono nacionalinės laboratorijos mokslininkai Krisas Giebinkas (Chris Giebink) ir Garis Viderechtas (Gary Wiederrecht), bendradarbiaudami su Šiaurės vakarų universiteto (JAV) profesoriumi Maiklu Vasielivskiu (Michael Wasielewski), tyrinėjo fluorescentinio plastiko, vadinamo liuminescenciniu saulės koncentratoriumi, panaudojimą saulės elementuose.

„Tam, kad saulės energija būtų konkurencinga energijos rinkoje, mums reikia arba iš jau gaminamų saulės elementų išgauti daugiau energijos, arba surasti, kaip pagaminti pigesnius elementus, kurie sugeneruotų tą patį energijos kiekį“, – aiškina K. Giebinkas. Visi trys tyrėjai dirba Argono – Šiaurės vakarų saulės energijos tyrimų centre. Šis centras – vienas iš 46, kuriuos 2009 metais įkūrė JAV Energijos departamento Mokslo skyrius.

Viena iš galimų strategijų – sutelkti saulės šviesą, kad ši jau sumontuotuose saulės elementuose sugebėtų sukurti kuo daugiau elektros energijos. Tyrėjai bando išsiaiškinti, kaip efektyviausiai ir pigiausiai surinkti didžiausią galimą šviesos kiekį. Nors lęšiai ir veidrodžiai yra vienas iš galimų variantų (prisiminkime, kaip vaikystėje saulėtą dieną padidinamuoju stiklu degindavome popieriukus), vis dėlto juos reikia nuolatos sukti taip, kad šie sektų dangumi keliaujančią saulę. Tai nėra labai efektyvu dėl brangokos sekimo sistemos sumontavimo.

Liuminescenciniai saulės koncentratoriai yra nebrangi alternatyva, mat jų funkcionavimui užtikrinti nereikia sekti saulės kelio danguje. Kaip teigia K. Giebnikas, šie prietaisai sugertą saulės šviesą šiek tiek modifikuoja.

„Mes aktyviai paslenkame šviesos dažnį ją sugerdami ir perspinduliuodami, – aiškina jis. – Šis procesas primena plokščią piltuvėlį: mes bandome plastikinės plokštelės, pripildytos dažais, paviršiumi sugerti kuo daugiau šviesos, tuomet ją nukreipti į briaunas. Taip siekiame kaip įmanoma labiau suintensyvinti šviesą.“

Kaip užsimena mokslininkas, teorinis šio šviesos stiprinimo potencialas gali viršyti šimto „saulių“ ekvivalentą – saulės spinduliavimo matavimą viename taške. Vis dėlto realus tokio proceso įgyvendinimas kol kas nedavė tokio didelio rezultato.

„Pagrindinis sunkumas, su kuriuos susiduriame, yra tai, kad šviesa plokštelėse galiausiai pasimeta – arba dėl sklaidos, arba dėl pakartotinės sugerties, – guodžiasi tyrėjas. – Mes bandome šią problemą įveikti.“

Naudodami Argono nanomedžiagų centro instrumentus ir įrangą, tyrėjai sutelkė dėmesį į tai, kaip liuminescenciniuose saulės koncentratoriuose šviesa yra pakartotinai sugeriama ir išspinduliuojama. Mokslininkai bando išnaudoti optinį mikroertmių efektą, kuris pasireiškia, kuomet struktūros matmenys susilygina su šviesos bangos ilgiu. Šiuo atveju tyrėjai galėjo panaudoti keliolika plonųjų plėvelių, kurių storis nanometriniu masteliu buvo šiek tiek pakitęs, kad sukurtų rezonansinio poslinkio efektą. Šio efekto esmė yra ta, jog šviesa ima „nebeatpažinti“ aplinkos, iš kurios ji buvo išspinduliuota, o tai gerokai sumažina pakartotinę jos sugertį.

„Tai iš tiesų primena šviesos užmaršumą – jeigu šviesa pamiršta, kaip ji čia pateko, gerokai sumažėja jos sklaidos arba pakartotinės sugertiems tikimybė“, – prideda G. Viderechtas.

Nors Argono laboratorijos tyrėjai išsiaiškino, kaip veikia vienmačiai liuminescenciniai saulės koncentratoriai, jie yra įsitikinę, jog dvimatė šių prietaisų analizė duos dar didesnį rezonansinio poslinkio efektyvumą. „Mes atskleidėme bendrą principą, tad dabar tiesiog turime surasti geriausią liuminescencinių saulės koncentratorių konstrukciją“, – pabaigia pasakojimą K. Giebnikas.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »